K. Mišinienė: kai „visas kaimas ošia“, o tarnybos „nieko nežino“ ("delfi.lt", 2016-12-14)

Jau kuris laikas žiniasklaidoje visi sekame istoriją apie merginą iš Šakių rajono, vos netapusią savo bejėgio vaikelio žudike. Išoriškai viskas tarsi teisinga – „blūdijanti“ – jos motinos žodžiais tariant – „visiškai neaišku dėl kokių priežasčių“ – bylos prokurorą cituojant – 20-metė vos nepakartojo mums jau žinomo šulinio scenarijaus.
 

Tikrai apgailestauju, kad tenka savo nuomonę išsakyti per žiniasklaidą, tikriausiai dar kartą sukeliant skausmą šios dramos dalyviams, bet matau, kad pusiau išsakyta tiesa neatitaisomai sudarkys šios jaunutės moters gyvenimą.

Tikrai neginčiju atsakomybės už bandymą nužudyti silpną vaikelį, bet miela K.A. mamyte, gerbiamas prokurore, negi jau taip visai nesuprantate keisto K.A. elgesio priežasčių?

Toje pačioje prokuratūroje yra neseniai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, kuris nagrinėjo galimą šios nelaimingos merginos išnaudojimą. Pritrūkus įrodymų, teisinis įtariamųjų persekiojimas nutrauktas, bet kaip dėl pačių aukų? Nė apie vieną iš jų nebuvo pranešta specializuotoms pagalbos programoms, nė vienai nepasiūlyta psichologo ar socialinio darbuotojo pagalba.

Popieriniai tie mūsų tarpusavio susitarimai; kaip padaryti, kad pažeidžiamas, bet tyrimui nenaudingas asmuo būtinai būtų nukreiptas į pagalbos tarnybas? Čia kalbame jau apie pasekmes, bet linksmai nuotraukose iš teismo salės besišypsanti K.A. mamyte – tiek metų tylėjote?

Nepilnametė dukra turėjo tokių rimtų, nevaikiškų problemų, kurios baigėsi, kaip pati įvardinote – „blūdijimu“ – čia daug yra pačiai apmąstymų, tiesa?

Niekaip nesuprantu, kaip K.A., sutrikusi, turinti medicininę diagnozę, visą laiką dar gimdymo namuose tvirtinusi, kad nenori, negali auginti savo vaikelio, neatkreipė į save jokio gydytojų, Šakių vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinių darbuotojų dėmesio.

Nepykit, bet už šią jau tradicinę situaciją, kai visas „kaimas ošia“, o tarnybos „nieko nežino“, lieka atsakinga Šakių savivaldybės administracija.. Tikrai tikiuosi, kad bent dabar ji šį atveją išnagrinėjo, persižiūrėjo kitus panašius.

Nežiūrint visų negandų, būsimo teismo sprendimo, K.A. gyvenimas dar tik prasideda, dar daug progų gyventi kitaip laukia ateityje. Jai ir jos vaikeliui labai reikia paramos, palaikymo. Bet vis tik grįžčiau prie pirminio postūmio, paskatinusio mane rašyti šį komentarą – ar mes norime suprasti, kas vyksta prie tų šulinių? 

 

 

Autorius Kristina Mišinienė

 

Publikuota 2016 m. gruodžio 14 d. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/k-misiniene-kai-visas-kaimas-osia-o-tarnybos-nieko-nezino.d?id=73170114





 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...