JAV įvertino Lietuvos pastangas kovoje su prekyba žmonėmis: pasigenda tik aukų apsaugos ("15min.lt", 2017-06-29)

JAV valstybės departamento ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis Lietuva kritikuojama dėl nepakankamos liudininkų apsaugos ir globos namuose augančių vaikų informavimo apie grėsmes. Tiesa, Lietuva sulaukė ir pagyrų bei yra pateikiama kaip pavyzdys dėl prekeiviams paskiriamų bausmių. Ataskaitoje Lietuva vertinama geriau nei kaimynės Latvija ir Estija.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva patenka į geriausiai kovai su prekyba žmonėmis pasiruošusių šalių segmentą, kai Latvija ir Estija lieka antrajame – menkiau pasiruošusių valstybių bloke.
 
Ataskaitoje rašoma, kad Lietuva visiškai atitinka minimalius reikalavimus, būtinus kovai su prekyba žmonėmis.
 
Vertinama, kad Lietuva remia visuomenines organizacijas, padedančias prekybos žmonėmis aukoms ir dirbančias su rizikos grupės žmonėmis. Taip pat sveikinama tai, kad Vyriausybė yra subūrusi tarpinstitucinę grupę, turi kovos su prekybos žmonėmis planą 2017–2019 m. ir yra numačiusi 183 tūkst. eurų finansavimą jo įgyvendinimui.
 
Vis dėlto teigiama, kad, nepaisant visų priemonių, Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama aukų apsaugai, kol vyksta tyrimai ir teisminiai procesai. Taip pat pastebima, kad ne visi Lietuvos pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas – į prostituciją įtrauktas moteris ir vaikus.
 
„Vaikai valstybės valdomuose globos namuose buvo pažeidžiami dėl prekybos žmonėmis ir vyko keli su tuo susiję tyrimai“, – teigiama ataskaitoje.
 
Raginama apklausti atskirai nuo skriaudikų
 
Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos padidinti pareigūnų galimybes atpažinti prekybos žmonėmis aukomis tapusius nepilnamečius ir suaugusius, ypač kai prekybos tikslas yra prostitucija.
 
Taip pat raginama keisti vaikų globos sistemą ir užtikrinti geresnę vaikų apsaugą.
 
Rekomendacijose siūloma sudaryti aukoms galimybę liudyti teismuose akis į akį nesusiduriant su nusikaltėliais.
 
Giria už skiriamas bausmes
 
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos Baudžiamasis kodeksas tinkamai apibrėžia prekybą žmonėmis ir už tokį nusikaltimą numato nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo. Tačiau abejojama, ar Lietuva teisi norėdama prekybai žmonėmis priskirti ir fiktyvių santuokų sudarymą, nes pagal tarptautinę teisę tai nėra tapatūs nusikaltimai. 
 
Skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje vyko 29 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – keturiais daugiau nei 2015-aisiais. Teisėsaugos dėmesio sulaukė 64 įtariamieji. 2015-aisiais įtariamųjų buvo 27, 2014-aisiais – 40.
 
Pernai Lietuvoje buvo nuteisti 23 prekeiviai žmonėmis. Visiems jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kalėjime nusikaltėliai turės praleisti nuo 2 iki 9 metų.

Ataskaitoje išsamiai aprašoma Jurbarko Viešvilės vaikų globos namų byla, kuri šiemet baigėsi kaltinamaisiais nuosprendžiais. Ataskaitoje teigiama, kad Viešvilės globos namų direktorius pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, gynė instituciją sakydamas, kad toks elgesys su vaikais Lietuvos globos namuose yra įprastas. 
 
Ataskaitoje teigiama, kad prokurorai šioje byloje ketina pateikti apeliaciją ir siekti, kad jis būtų nuteistas už prekybą žmonėmis. Kol kas Viešvilės globos namų direktoriui Algimantui Liaudaičiui yra skirta tik lygtinė laisvės atėmimo bausmė. 

Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos pareigūnai pernai bendradarbiavo 18-oje tarptautinių prekybos žmonėmis tyrimų. 2015-aisiais tokių tyrimų buvo 17, o 2014-aisiais vos 2.
 
Generalinė Prokuratūra pernai išdavė šešis Europos arešto orderius prekeiviams žmonėmis, tačiau nepareikalavo nė vieno asmens ekstradicijos.
 
Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos policininkai, prokurorai, pasieniečiai yra nuolat mokomi, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas.
 
Finansavimą padvigubino
 
Ataskaitoje pažymima, kad pernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinti 41 asmuo, kai 2015-aisiais tokių buvo 79. Vaikų, pripažintų prekybos aukomis, pernai buvo 4, užpernai – 18.
 
„Valstybės finansuojamos visuomeninės organizacijos teikė pagalbą 179 prekybos žmonėmis aukoms. Tarp jų 88 vyrams, kurie buvo išnaudojami darbui ir nusikaltimams“, – teigiama ataskaitoje.
 
Pernai, palyginti su 2015-aisiais, Vyriausybė visuomenininkų organizuojamoms paramos programoms skyrė beveik dvigubai didesnį finansavimą nei užpernai. Pernai, ataskaitoje pateikiamais duomenimis, tam buvo skirtas 81 tūkst. eurų, užpernai – 43 tūkst. eurų.
 
Užsienio reikalų ministerija pernai gelbėjo 11 prekybos žmonėmis aukų ir išleido 1360 eurų jų sugrąžinimui į Lietuvą.
 
Teigiama, kad seksualinę prievartą patyrę vaikai iki šiol Lietuvoje buvo apgyvendinami tam nepritaikytuose globos namuose arba šeimynose, o nuo šiol Vilniuje yra atidarytas centras, specialiai pritaikytas išnaudotiems vaikams.
 
Konstatuojama, kad Lietuvoje aukomis tapę užsieniečiai susiduria su formaliu požiūriu, jiems nepasiūlomas laikinas prieglobstis. Tai rodo ir skaičiai, nes tiek pernai, tiek užpernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinta tik po vieną užsienietį.
 
„Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad auka liudytų. Nors įstatymas leidžia tai daryti naudojantis technologijomis, per atstumą, o taip būtų galima apsaugoti aukas nuo pakartotinių traumų, tačiau teismai turi ribotas galimybes taikyti technines naujoves. Valstybė teikia aukoms nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pastebima, kad valstybės skiriami advokatai mažai teišmano apie prekybą žmonėmis, todėl visuomenininkai stengiasi patys samdyti advokatus aukoms“, – rašoma ataskaitoje. 
 
Prokurorai, savo ruožtu pastebi, kad aukos nėra linkusios duoti parodymų. Ši problema dažniausiai pasireiškia bylose, kur aukomis tapę vyrai. Pasak visuomenininkų, taip yra todėl, kad aukos yra įbaugintos ir bauginamos įeinant ar išeinant iš teismo salės, kurioje tenka susidurti su skriaudikais.
 
Taip pat pastebima, kad į prostituciją prievarta įtrauktos moterys dažnai pačios būna nubaudžiamos už prostituciją. Prekybos žmonėmis aukomis tapę ir nusikalsti priversti vaikai pareigūnų taip pat dažnai patys laikomi nusikaltėliais.

Visi globos namų auklėtiniai – pavojuje

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva prekybos žmonėmis žemėlapyje yra ir aukų kilmės, ir tranzito, ir tikslo šalis. Apie 40 pripažintų prekybos žmonėmis aukų yra moterys, kurios parduodamos dar savo šalyje, tik kitame mieste. Taip pat jos išvežamos užsiimti prostitucija Vakarų Europoje ir Skandinavijoje.
 
Lietuvos piliečiai vyrai dažniausiai patenka į šiuolaikinę vergiją ir būna išnaudojami prievartiniam darbui Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
 
Taip pat pažymima, kad kaimyninių valstybių piliečiai, taip pat ir kinai bei vietnamiečiai, gali tapti prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje.
 
„Maždaug 4 tūkst. berniukų ir mergaičių, gyvenančių daugiau nei 95 instituciniuose vaikų globos namuose Lietuvoje, yra ypač pažeidžiami ir gali tapti prekybos žmonėmis aukomis“, – nurodoma ataskaitoje.
 
Autorius Liepa Želnienė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...