Išsipildė vaiko svajonė: slapstytis nebereikės ("delfi.lt", 2017-06-26)

Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

Vilkaviškio rajone gyvenantis 13-metis praėjusią savaitę ketvirtą kartą išvežtas į Kybartų vaikų globos namus. Iš čia jis ketvirtąkart pabėgo ir sugrįžo pas psichikos negalią turinčią mamą. Vaiko globa buvo pavesta Kybartų vaikų globos namams, jau po pirmojo apsilankymo paauglys čia buvo žiauriai sumuštas. Grįžęs į namus, vaikas slapstydavosi išvydęs atvykstančius nematytus automobilius: bijojo būtų išvežtas iš namų.
 
„Savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja man pranešė, kad vaiko tėvas prisiėmė atsakomybę už berniuką, todėl vaikas bus grąžintas į šeimą. Taigi jo niekas nebeišvežinės į vaikų namus“, – pirmadienio pavakarę DELFI informavo Seimo narė liberalė Dovilė Šakalienė. 
 
„Savivaldybės paprašėme kuo skubiau įvertinti riziką vaiko saugumui ir jo poreikių užtikrinimui, manome, kad geriau intensyviau dirbti su šeima nei laikyti vaiką ten, kur jis jaučiasi emociškai nesaugus – globos namuose, kuriuose yra problemų“, – teigia į savivaldybę pirmadienį vykusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė. 
 
D. Šakalienė: grėsmės, dėl kurios reikia vaiką paimti iš namų, nėra
 
D. Šakalienė pirmadienį viename Vilkaviškio rajono kaimų aplankė vaiko mamą.
 
„Mama sutrikusi ir bijo dėl savo vaiko, berniukas išsigandęs, nes globos namuose patiria žiaurų smurtą, kurio žymes matė ir mama, ir socialinė darbuotoja. Deja, pagalba vaikui ir mamai faktiškai nebuvo teikiama – pamatėm pluoštą tvarkingai užpildytų dokumentų, bet iki mūsų susitikimo atsakingos institucijos net nesugebėjo susirinkti į vieną kambarį ir realiai įvertinti, kas vyksta su vaiku ir kokios konkrečiai pagalbos reikia vaikui ir šeimai.
 
Mano ir su manimi vykusių nevyriausybininkų matymas toks pat: grėsmės vaikui, dėl kurios reikia jį paimti iš namų, nėra. Yra per daugelį metų labai užleistų socialinių problemų, kurias tikrai galima efektyviai sutvarkyti teikiant šeimai konkrečias paslaugas – tėvystės bei socialinių įgūdžių ugdymo, priklausomybės gydymo, asmeninių finansų valdymo, psichologinės pagalbos“, – aiškina D. Šakalienė.
 
 Parlamentarės tvirtinimu, nepaisant negalios, mama išties myli sūnų ir juo rūpinasi – pavyzdžiui, iškvietė policiją dėl berniuko sumušimų. Deja, ikiteisminis tyrimas įstrigęs, padaryta rimtų klaidų, pritrūko supratimo. Seimo narė sako esanti labai dėkinga policijos pareigūnams už gebėjimą matyti spragas ir geranoriškumą. D. Šakalienė teigia puikiai suprantanti, kad vietos teisėsaugai trūksta psichologų vaikų apklausoms, o ir duomenis tokiose bylose surinkti sunku.
 
„Viena vertus, globos namai neneigia, kad nesusitvarko su elgesio bei emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, kad trūksta darbuotojų ir gebėjimų, kita vertus, neigia smurtą“, – sakė D. Šakalienė.
 
Pasak jos, po labai sunkaus pokalbio sutarta, kad savivaldybės vadovai organizuos nuolatinius praktinius atvejų aptarimus. Siekiama, kad daugiau nebūtų informacijos „nesuvaikščiojimo“.
 
„Nusivyliau, kad mokyklos nesugeba dirbti prevencinio darbo ir laiku identifikuoti problemų. Be to, šis atvejis, kaip ir Kėdainių, parodė kaip stringa bendradarbiavimas tarp savivaldybių“, – sakė profesorė edukologė Vilija Targamadzė,
 
Lenda sisteminės bėdos 
 
„Tai elementarios sisteminės savivaldybių problemos“, – Vilkaviškio r. savivaldybėje išvystą situaciją vertina ministro patarėja K. Paulikė.
 
Pasak K. Paulikės, pirmiausia neužtikrinama ankstyvoji prevencija – ugdymo įstaigoje nepamatomos vaiko ir šeimos problemos, reaguojama tik tada, kai vaikas pradeda nelankyti mokyklos. Kitas svarbus aspektus – medicinos įstaigos irgi nepastebi problemų. Pavyzdžiui, gimdyti atvykusia sveikatos problemų turinčia mama reikia pasirūpinti, o ne paleisti kartu su vaiku.
 
Taip pat ryškus paslaugų šeimai trūkumas, šlubuoja specialistų pasirengimas darbui su šeima – reikia daugiau mokymų ir konsultacijų. K. Paulikės teigimu, periferijoje trūksta psichologų, psichiatrų ir socialinių darbuotojų.
 
Tačiau pati didžiausia problema – tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, kada kiekvienas dirba kas sau, nemato reikalo susitikti, aptarti ir parengti darbo su šeima plano. Dar viena bėda – šeimai atvykus iš kito rajono, apie ją informacija neperduodama, ja nesidomima. Todėl, sakė K. Paulikė, šiuo metu tobulinama elektroninė sistema, kad visi specialistai galėtų suvesti ir rasti informaciją apie šeimą, jai teikiamą pagalbą ir paslaugas.
 
Beje, šią savaitę Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyks į Kybartų globos namus įvertinti veiklos.
 
Autorius Mindaugas Jackevičius

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...