Išgirdai apie žmonių pardavimą? Netylėk ("Šilutės naujienos" 2015-11-06)

 Frazė „parduoti žmogų“ neseniai daugeliui buvo nesuvokiama, bet šiandienos pasaulyje, Lietuvoje - taip pat, netgi dažnas dalykas. Parduoti vergijon galima bet kurį iš mūsų ir tokie sandėriai kiekvieną dieną vyksta šalia mūsų.

 Apie šią skaudžią aktualiją neseniai surengtame rajono socialinių darbuotojų pasitarime pasakojo Lietuvos Caritas Klaipėdos skyriaus atstovės.

 „Šilutės naujienos“ išsamų straipsnį šia tema „Prekyba žmonėmis klesti, parduotųjų vis daugiau“ spausdino rugsėjo 15 dienos numeryje, tad šįkart tik trumpai priminsime aktualiausius faktus.

 Dažniau užkimba socialiai pažeidžiami žmonės

 Su rajono socialinėmis darbuotojomis, dirbančiomis su rizikos grupės šeimomis, susitikti atvažiavo Klaipėdos Caritas socialinės darbuotojos Sandra Bučkutė, Žavinta Širvydaitė bei psichologė Skaidruolė Kamerolli. Specialistės kasdien susiduria su pardavimų aukomis ir iš arti mato jų sielose paliktas žaizdas, teikia joms kompleksinę pagalbą.

 Specialistės pasakojo, jog vis dar yra nemažai manančių, kad žmonių pardavimai vyksta „kažkur ten toli“, tad kiekvieno iš mūsų tai ir neturėtų jaudinti. Bet iš tiesų tai tokia skaudi ir aktuali problema, kurios tikrųjų mastų vis dar nepavyksta aprėpti, nes sužinoma tik „ledkalnio viršūnė“ tokių nusikaltimų.

 Dažnas lietuvis vis dar sunkiai patiki, kad parduoti galima ne tik moteris, parduodami ir vyrai, ir vaikai. Moterys dažniausiai parduodamos prostitucijai, vyrų laukia sunkūs vergiški darbai, o parduoti vaikai paprastai verčiami vagiliauti.

 Parduotos aukos apgyvendinamos labai prastomis sąlygomis, neretai mušamos. Paprastai jos ilgai nesiryžta bandyti gelbėtis, nes nemoka užsienio šalies kalbos, būna įtikintos, kad policija papirkta, tad ir jokios pagalbos jos vis tiek neprisišauks.

 Neretai parduotiesiems ant kūno išdeginamos žymės, kad patys gaujų nariai atskirtų, kuriai iš jų žmogus priklauso.

 Dažnai ant žmonių pardavėjų kabliukų užkimba menko išsilavinimo, neturintys jokių arba turintys labai menkas pajamas, socialiai pažeidžiami žmonės, nebeturintys vilčių tėvynėje išlipti iš materialinės duobės.

 Vergijos yra ir Lietuvoje

 Beje, parduodama ne tik į užsienį, nemažai žmonių išnaudojimo atvejų užfiksuojama ir Lietuvoje. Specialistės prisiminė atvejį, kai įkalinimo įstaigoje bausmę atlikęs 23 m. kaunietis vaikinas susipažino su vyresniu ūkininku, kuris jį pakvietė dirbti ir gyventi pas save Vakarų Lietuvoje.

 Jaunuoliui nuvykus greit paaiškėjo, kad jam teks dirbti po 17 valandų per parą, bet nei žadėtojo uždarbio, nei naujų dokumentų, kaip buvo žadėta, jis nematys. Net ir maistas vaikinui buvo duodamas pasenęs. Dar vėliau šeimininkas vaikiną pradėjo mušti, neretai - iki sąmonės netekimo.

 Kartą ūkininkui išvykus vaikinui pavyko pabėgti ir jis vargais negalais nusigavo pas Klaipėdoje gyvenančią savo motiną. Bet ir motina jį išvarė, tad kurį laiką miegoti jam teko laiptinėse.

 Apie vaikino situaciją Caritas darbuotojoms pranešė įkalinimo įstaigos socialinė darbuotoja, ir tuo pranešėjos nesistebi, nes pačios aukos labai retai ryžtasi ieškoti pagalbos, nes gerai žino aplinkinių nuostatą. O ji apibūdinama dviem žodžiais: „Pats kaltas...“

 Žinoma ir nemažai atvejų, kai jaunus žmones sugėrovams už butelį parduoda patys tėvai ar patėviai. Net ir išsikapsčiusios iš tokios vergijos aukos dar ilgai nesijaučia visaverčiais žmonėmis.

 Informacijos laukia iš visur

 „Dirbdama su tokiais žmonėmis nuolat jaučiu jų pažeidžiamumą, jų žaizdos kraujuoja dar labai ilgai“, - kalbėjo psichologė S.Kamerolli. Suteikti tokiems žmonėms tinkamą pagalbą yra sunku net psichologams, nes jie nebepasitiki nei suaugusiaisiais, nei mokytojais, nei kitais specialistais.

 Socialinės darbuotojos yra tie žmonės, kurie iš arčiausiai mato situacijas šeimose, todėl su jomis ir stengiamasi kalbėtis, informuoti apie problemą. S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė prašė įspėti ir tėvus, kad jie stebėtų, kokias žinutes gauna jų vaikai, ar neturi nežinia iš kur gautų pinigų, naujų telefonų. Tai gali būti požymiai, kad prie vaikų kažkas stengiasi prisigretinti, įgauti jų pasitikėjimą arba, priešingai, įklampinti vaikus į skolas.

 „Mes vienos negalime pamatyti ir išgirsti visko, kas vyksta visoje Klaipėdos apskrityje, todėl ir prašome jūsų pagalbos. Jūs esate šalia kiekvienos šeimos, todėl galite pamatyti tokias smulkmenas, kurios praslys pro akis svetimam“, - kalbėjo viešnios.

 Caritas darbuotojos prašė pastebėjus įtarimą keliančius faktus skambinti telefonu 8 678 18791 ir tartis dėl kiekvieno atvejo.

 Konsultacija šiuo telefonu bus teikiama ir kaimynams, šeimos nariams, draugams - visiems, kas turi bet kokių nerimą keliančių pastebėjimų. Specialistės sakė dirbančios ištisą parą.

Vilija Budrikienė

Publikuota 2015 m. lapkričio 6 d. http://silutesnaujienos.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...