Į vergovę - pažadais ("panbalsas.lt", 2012-04-28)

Prekyba moterimis, prostitucijos vergovė kai kam atrodo kažkur toliuose sklandantys mitai, kasdien su tuo susiduriantiems žmonėms – kraupi tikrovė.

Per pirmuosius šių metų mėnesius dešimt merginų ištrūko iš sekso vergijos ar įžūlių prievartautojų nagų ir tapo Panevėžio vyskupijos „Carito“ globotinėmis. Merginoms nuo 15 iki 21 metų, o skaudi gyvenimo patirtis netilptų ir keliose knygose. Dauguma šių merginų – rajono gyventojos.

Prekyba moterimis, prostitucijos vergovė, nors apie tai visu balsu bandoma šaukti jau gerą dešimtmetį, klesti ir šaknijasi vis labiau.
Ne veltui naujasis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas savo veiklą pradeda būtent nuo bandymo pagaliau užnerti apynasrį įžūliems prekeiviams žmonėmis. Sudaroma speciali darbo grupė, kuriai pavesta aiškintis, kaip sėkmingiau tobulinti Lietuvoje veikiančią prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinavimo sistemą. Speciali darbo grupė imasi stiprinti kovą su prekeiviais žmonėmis.
 
Vergovės pradžia – pažadai

Nuskriaustas merginas globojanti Panevėžio vyskupijos „Carito“ socialinė darbuotoja Neringa Ramonaitė viliasi, kad toks ministro sprendimas duos apčiuopiamų rezultatų. „Prekybos moterimis mastai didžiuliai, nukenčia vis daugiau jaunų, jokios gyvenimo patirties neturinčių merginų. Tik mažai daliai pavyksta išsivaduoti, bandyti pamiršti patirtą prievartą, pradėti gyvenimą iš naujo. Kitos nuskriaudžiamos žiauriau“, – tikina N. Ramonaitė.

Pagalbos ranką tiesiančiai socialinei darbuotojai merginos atskleidžia skaudžios patirties paslaptis. „Istorijos skirtingos, o pradžia – tokia pati: patikėjo gero atlyginimo, lengvo darbo, gražaus gyvenimo, meilės pažadais“, – pasakoja „Carito“ atstovė.

Štai dar nė pilnametystės nesulaukusiai rajono gyventojai iš skurdžiai gyvenančios šeimos už darbą kavinėje moterų pirkliai žadėjo keturių tūkstančių eurų atlyginimą per mėnesį.
Sakė, kad reikės tvarkyti patalpas, plauti indus, prižiūrėti aplinką. Įtaigiai pasakojo, įtikino, jog jokio pavojaus nebus, ir mergina drąsiai žengė naujo, rožinėmis spalvomis šviečiančio gyvenimo keliu.
Realybė pasirodė žiauri – sutenerių prievartauta, mušta, paskui parduota į sekso vergiją, tik laimingai susiklosčius aplinkybėms sugebėjo pabėgti ir pasiekti gimtinę.
Kai kurioms moterims pasakoma, kokį darbą reikės dirbti, bet nė viena nenumano, į kokią vergiją važiuoja iš tikrųjų.
 
Visi kartu
 
Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms projekte dirbanti N. Ramonaitė sako, kad realiai pagelbėti galinčią jų tarnybą pačios nukentėjusios merginos retai suranda. Grįžusios jos dažniausiai nežino kur kreiptis, neturi reikiamos informacijos. Kartais užtarimo ieško Savivaldybėje, seniūnijose, policijoje.
„Mes pačios per įvairias instancijas susirandame nukentėjusias merginas ir pasiūlome joms savo pagalbą, kuri dažniausiai mielai priimama“, – sako N. Ramonaitė.

„Caritas“ prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms siūlo psichosocialinę reabilitaciją, pastogę, materialinę pagalbą, socialinio darbuotojo, psichoterapeuto, juristo konsultacijas, padeda įsigyti darbinę kvalifikaciją. Nukentėjusiosios gali kreiptis tiesiogiai į Topolių al. 12, 60 kabinetą, arba skambinti visą parą veikiančiu telefonu 8-634-79523.

Vergijos siaubą patyrusiosioms padedanti socialinė darbuotoja įsitikinusi: kovojant prieš šių laikų piktžaizdę – prekybą žmonėmis būtina vienyti visas jėgas.
Tas jėgas jau ketinama burti. Naujoje darbo grupėje Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų, Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Nacionalinės teismų administracijos, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro, Lietuvos „Carito“ atstovai. Planuojama, kad darbo grupė dirbs keletą mėnesių, o darbo rezultatus pateiks iki šių metų spalio 15 dienos.
 
Bylos teismuose
 
Ministras pripažįsta: prekyba žmonėmis yra ne kas kita, kaip šiuolaikinė vergijos forma. Kovai su ja turi būti išnaudotos visos galimybės.
Tiesiogiai su šios vergijos aukomis bendraujančios N. Ramonaitės tikinimu, prievartautojai darosi vis žiauresni, nesiskaito su jokiomis priemonėmis, kad tik į pinkles įviliotų, parduotų merginas ir gautų kuo daugiau pelno. Juk prostitucija – vienas pelningiausių verslų. Yra didžiulė paklausa, neišvengiamai atsiranda, nesvarbu kokiu būdu, ir pasiūla.

Kovoti nelengva. N. Ramonaitė sako, kad nukentėjusios merginos, ištrūkusios į laisvę, baiminasi susidurti akis į akį su skriaudėjais, ne visada atskleidžiama tiesa, bijoma keršto.
Tačiau, laimei, baudžiamosios bylos vis dažniau pasiekia teismus.
Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė informuoja, kad 2011 metais teisme buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis. Pripažinti kaltais ir nuteisti 8 asmenys – trys moterys ir penki vyrai.
Šiuo metu teisme nagrinėjamos 4 baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis. Šiose bylose nusikalstamomis veikomis kaltinamas 31 asmuo (4 moterys, 27 vyrai), nukentėjusiomis pripažintos 13 moterų.
 
Žiaurūs pasikartojimai
 
Kadangi visa bylų medžiaga yra nevieša, o teismo posėdžiai būna uždari, bylų turinys neatskleidžiamas.
„Bylas dėl prekybos žmonėmis vienija panašios merginų verbavimo ir pardavimo istorijos. Modelis tipinis: verbuojamos socialiai pažeidžiamos merginos – jaunos, iš asocialių šeimų, lengvo neįgalumo, neturinčios pragyvenimo šaltinio ir panašiai. Joms žadamas gerai mokamas darbas užsienyje – pavyzdžiui, pardavėjos, padavėjos, indų plovėjos, derliaus rinkėjos“, – pasakoja J. Gudelienė.

Merginoms pagaminami asmens dokumentai vėliau iš jų paimami. Patikėjusios viliojamais pažadais merginos išvežamos į Vokietiją, Angliją, Ispaniją ar kitas šalis. Ten perduodamos kitiems asmenims, apgyvendinantiems jas kokiame nors nuomojamame būste, arba būna parduodamos sąvadautojams.
Tik tada merginoms pasakoma, kokiam darbui atvežtos. Dar paaiškinama, kad turės atidirbti tam, kad padengtų sąvadautojų patirtas gabenimo ar kitokias išlaidas. Jeigu merginos nesutinka ar priešinasi, būna sumušamos, prievartaujamos, prieš jas vartojama psichinė prievarta – grasinama susidoroti su namuose likusiais artimaisiais ir pan.
Bandančiosios pabėgti paprastai būna parduodamos į kitą viešnamį. Kai kurioms pavyksta pasprukti ir apie save pranešti vietos policijai, dar kitas išlaisvina policijos pareigūnai, demaskuojantys tokia veikla užsiimančias nusikaltėlių grupuotes.


Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Publikuota 2012 m. balandžio 28 d. Panevėžio krašto dienraštyje "Panevėžio balsas"

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...