Į Vakarus plūsta gėdingas eksportas iš Lietuvos („lrytas.lt“ 2016-01-14)

 
Prekeiviai žmonėmis į užsienį išvilioja ne tik merginas, kurias paskui parduoda į sekso vergiją. Vis didesnę paklausą šešėlinėje prekybos žmonėmis rinkoje įgauna nuskurdę, kankinami priklausomybių, slidžiu keliu pasukę Lietuvos piliečiai. Tarp jų – ir nepilnamečiai.
 
Lengvai įkalbami, įžūlūs, norintys greitai praturtėti arba praradę viltį išbristi iš skurdo tėvynėje – tokie tapo vis geidžiamesniu organizuotų nusikaltėlių grobiu. Gudriai suregztą prekybos nusikalstamai veiklai skirtais asmenimis tinklą pastaruoju metu ėmė draskyti Panevėžio apygardos prokurorai.
 
Latvijoje teismo sprendimo už parduotuvių plėšimus laukia 15-metis iš Biržų. Nepilnametis už vagystes ir plėšimus įkliuvo jau ne pirmąkart. Prieš daugiau kaip metus už vagystes jį buvo nutvėrusi Danijos policija.
 
Du sėdo, trečia mirė
 
Probleminėje šeimoje augusiu naiviu paaugliu pasinaudojo Biržų nusikaltėlių grupuotė, kurios trys nariai sulaukė atpildo. Du šią savaitę nuteisė Panevėžio apygardos teismas, trečiąjį nuteisė „aukščiausioji instancija“ – žemiškojo teismo nuosprendžio nesulaukęs 28 metų biržietis mirė.
 
Panevėžio apygardos teismas 26 metų Aurimą Grikį ir 41 metų Dainių Bėlskį pripažino kaltais ir skyrė jiems po 7 metus nelaisvės.
 
Biržuose gyvenančius A.Grikį ir D.Blėskį į teisiamųjų suolą atvedė išvyka į užsienį 2014 metų vasarį. Kartu su kaltinamaisiais vyko dar du suaugę biržiečiai bei mažametis berniukas.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaikui, kuriam tuo metu nebuvo net 14-os metų, iš matymo pažįstami suaugę biržiečiai pasiūlė važiuoti su jais į užsienį vogti parduotuvėse prekių ir taip užsidirbti.
 
Kadangi mažametis neturėjo asmens paso ar tapatybės kortelės, pasiskolino dokumentą iš pažįstamo kiek vyresnio paauglio. Už tai nepilnamečiui dokumento savininkui vienas nusikaltėlių sumokėjo 20 litų, daugiau pinigų pažadėjo duoti grįžus iš kelionės. Berniuko tėvai apie tai, kad sūnus išvežamas į užsienį, nežinojo.
 
Pasinaudojo vaiko naivumu
 
Su suaugusiųjų kompanija nuvykęs į Daniją, mažametis kartu su jais dvi dienas vagiliavo parduotuvėse – vogė įrankius, kol buvo sulaikytas vieno prekybos centro apsaugos darbuotojų. Perduotas Danijos policijos pareigūnams berniukas pasakė bičiulio anketinius duomenis, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, bet buvo sučiuptas ir atvežtas į Lietuvą.
 
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.
 
Prokuroro teigimu, suaugę vyrai, norėdami pasipelnyti iš vagysčių užsienyje, be jokio sąžinės graužimo įtraukė į šią veiklą vaiką.
 
„Nuteistieji pasinaudojo skurdžioje šeimoje augančio vaiko patiklumu, pasiūlę jam galimybę apsilankyti užsienyje, kur šis iki tol niekados nebuvo buvęs ir pažadėję gerą uždarbį vagiliaujant“, – pasakojo valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras R. Vagrys.
 
Berniukas buvo kilęs iš sunkiai besiverčiančios šeimos. Tėvas gauna neįgalumo pašalpą, motina bedarbė.
 
„Tai mums žinoma, turinti problemų šeima“, – pripažino Biržų rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė.
 
Nusikaltėliai mažametį viliojo ne tik pinigais – jam buvo duodamos nedidelės sumos nuo pavogtų daiktų vertės, leidžiama pasigrobtus pasilikti mažmožius: saldumynus, maisto produktus. Nors tikslių sumų, koks procentas buvo skiriamas mažamečiui vagiliui, nustatyti nepavyko.
 
Bylą tyrę Panevėžio apygardos prokurorai sakė, jog vaiką nusikaltėliai apdorojo psichologiškai: gundė nuotykiais, skiepijo pasididžiavimo jausmą, kad jis yra svarbus asmuo, lygus su suaugusiaisiais.
 
Panevėžio teisėsaugininkai pričiupo gaują, eksportavusią į Vokietiją telefoninius sukčiavimus.
 
Netrukus prieš teismą stos penki Panevėžio bei Kėdainių gyventojai, kaltinami prekyba žmonėmis, turto prievartavimu bei kitais nusikaltimais. Panevėžio apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šie asmenys kaltinami darbo ieškančius vyrus vertę tapti Vokietijoje veikusių telefoninių sukčių pagalbininkais.
 
Į kaltinamųjų suolą sės panevėžiečiai 37 m. A. N., 35 m. I. V., 28 m. M. Z. , 25 m. S. Ž. ir Kėdainiuose gyvenantis 33 metų A. B. Dar du tokiais pačiais nusikaltimais įtariami jų bendrai slapstosi, yra paskelbta jų paieška.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šie asmenys 2012 ir 2013 metais Lietuvoje verbavo bedarbius vyrus dirbti telefoninių sukčių „arkliais“ Vokietijoje : paimti iš apmulkintųjų pinigus.
Kaltinamųjų kėslams netrukdė net grotos – du iš jų skambindavo rusakalbiams vokiečiams ir regzdavo įprastas pasakėles apie avarijas, atlikdami bausmę Marijampolės pataisos namuose.
 
Manoma, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose sėdintys nuteistieji daugiausiai apgaudinėjo Vokietijoje gyvenančius vokiečius repatriantus – vokiečių kilmės buvusios SSRS piliečius, grįžusius į istorinę tėvynę. Daugelis jų, ilgus metus prievarta rusinami, iki šiol rusiškai kalba geriau, nei vokiškai.
 
Veikė pagal įprastą planą
 
Sukčiai iš Lietuvos telefonu pasakodavo apie avarijoje sužalotus artimuosius, dėl kurių kaltės nukentėjo kiti žmonės. Neva reikalingi pinigai nuostoliams atlyginti.
 
Šiuos pinigus paimti ir buvo siunčiami iš Lietuvos atvežti vyriškiai. Kaip „arkliai“ jie lakstė po įvairias Vokietijos, didelės šalies vietas. Iš patiklių vokiečių buvo išviliojama po 10 – 20 tūkst. eurų.
 
Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti penki Kėdainių ir Kauno gyventojai, kurių amžius – nuo 25 iki 51 metų.
 
Pasinaudoję sunkia jų materialine padėtimi, kaltinamieji vyrams siūlė darbą Vokietijoje. Tačiau ten atsidūrę nukentėjusieji buvo paversti telefoninių sukčių padėjėjais ir vykti pas apgautus vokiečius paimti pinigų.
 
Kai kurie nukentėjusieji į Vokietiją padėti sukčiams buvo vežami ne vieną kartą. Jiems bandant atsisakyti vykti, kaltinamieji darė psichologinį spaudimą, grasino susidoroti su jų artimaisiais.
 
Dalis „arklių“ vėliau buvo parvežti į Lietuvą, o vienas – paliktas likimo valiai Vokietijoje. Be pinigų, nemokantis vokiečių kalbos vyriškis grįžo į tėvynę tik tuomet, kai kreipėsi pagalbos į vietos policiją.
 
Dar vienas vyriškis tapo turto prievartavimo auka – įkalbėję jį vykti į Vokietiją, kaltinamieji jam davė 250 litų asmens tapatybės dokumentams susitvarkyti, tačiau jis to nepadarė. Tuomet, panaudoję psichologinį smurtą, kaltinamieji iš jo išsireikalavo kelis kartus didesnę sumą – 1 tūkst. 200 litų (apie 347 eurus).
 
Organizuoti ir negailestingi
 
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pati yra vadovavusi ne vienos prekybos žmonėmis bylos ikiteisminiam tyrimui, palaikiusi valstybinį kaltinimą nagrinėjant šias bylas teismuose.
 
N.Grunskienės teigimu, Panevėžio krašte pirmieji prekybos žmonėmis atvejai buvo užfiksuoti maždaug prieš dešimtmetį, 2006 metais Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pirmasis ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Pasak prokurorės, šios kategorijos bylos yra sudėtingos, jas ištirti ir įrodymams surinkti eikia daug kruopštaus darbo, nes šiuos nusikaltimus paprastai vykdo organizuotos nusikaltėlių grupuotės, o įtariamiesiems atstovauja brangiai apmokami patyrę advokatai, mokantys pasinaudoti visomis įstatymų spragomis ir net menkiausiomis tyrėjų klaidomis.
 
Prekiautojai žmonėmis dažniausiai veikia organizuotai ir būna pasiskirstę vaidmenimis: vieni suranda galimas aukas, kiti jas verbuoja, treti organizuoja jų išgabenimą, ketvirti ieško ryšių užsienyje, kur jos bus išgabentos.
 
Kaltinamieji prekybos žmonėmis bylose – labai įvairių socialinių sluoksnių atstovai: amžius nuo 18 iki 50 metų; išsilavinimas nuo 8 klasių iki kelių aukštųjų; dalis vedę ir auginantys vaikus; kai kurie asocialūs, išgeriantys, vartojantys narkotines ar psichotropines medžiagas.
 
Nemaža dalis jų dalis susibūrę į organizuotą grupę, kurios nariai pasiskirstę vaidmenimis (vieni verbuoja, kiti gabena, treti pasitinka ir prižiūri.
 
Prekeivių žmonėmis taikiniai keičiasi. pirmosiose prekybos žmonėmis bylose dažniausiai nukentėjusiomis būdavo pripažįstamos paauglės, merginos ar moterys, nusikaltėlių išvežtos į užsienį prostitucijai. Dabar aukos išnaudojamos įvairesnei „veiklai“ – pornografijai ir kitoms seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti (pavyzdžiui, WEB kamerų modeliai, virtualiai bendraujantys su klientais), įvairiomis nusikalstamoms veikoms daryti – vežami į užsienį vagiliauti ar padėti telefoniniams sukčiams.
 
Pastaraisiais metais prekybos žmonėmis atvejų Panevėžio regione sumažėjo. Manoma, kad kaip vieną iš priežasčių galima įvardyti sėkmingus teisėsaugos pareigūnų veiksmus – nustatomi įtariamieji, baudžiamosios bylos pasiekia teismus, kur teisiamieji išgirsta griežtus teismų nuosprendžius – kai kuriems prekeiviams žmonėmis yra skirta net po 12 metų nelaisvės.
 
Išvilioja ir pusamžius vyrus
 
„Pastebima tendencija, kad keičiasi prekybos žmonėmis pobūdis. Jei anksčiau į užsienį dažniausiai buvo gabenamos merginos ir moterys dirbti prostitutėmis, tai dabar nusikaltėlių akiratyje vis dažniau atsiduria vyrai, kurie vežami įvairiems nusikaltimams atlikti“, – pastebėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas, kontroliavęs ir organizavęs šį ikiteisminį tyrimą.
 
Prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiančios „Caritas“ programos vadovė Kristina Mišinienė pabrėžė, kad padėtis yra blogesnė, nei galima spręsti iš prokuratūros ir teismų duomenų apie Lietuvos žmonių pardavinėjimą ne tik į sekso, bet ir į kriminalinę bei nelegalaus darbo vergiją.
 
„Nusikaltimams daryti išvežami vaikai, nepilnamečiai pastaruoju metu tapo prekeiviams žmonėmis aukso gysla. Tokių faktų sužinome vis daugiau, bandome padėti jiems ir šeimoms, kiek galime“, – teigė K.Mišinienė.
 
Kita aukų kategorija – darbo rinkoje mažą vertę turintys vidutinio amžiaus žmonės, menko išsilavinimo, nemokantys užsienio kalbų, kenčiantys nuo priklausomybių.
 
„Caritas“ programos vadovė pastebėjo, kad plinta ir darbo vergija – įdarbinimo firmų iškabomis prisidengę prekeiviai žmonėmis būriais renka bedarbius ir išveža juos į Jungtinę Karalystę rinkti „labdaros maišų“.
 
Tai iš esmės apgaule paremtas verslas: surinkėjai privalo vaikščioti po namus, palikti ten maišus su prašymais paaukoti daiktų, drabužių, pinigų „vargstančiai, alkanai Lietuvai“.
 
Naivių, dosnių britų prikrautų gėrybes Lietuvos varganieji, aišku, mato kaip savo ausis. Pelną susišluoja sukčiai iš Lietuvos, o labdaros rinkėjai geriausiu atveju atidirba jiems už bilietą.
 
„Tai sunkus ir vergiškas darbas. Reikia gerai žinoti šalies geografiją, daug važinėti, vaikščioti. Nesurinkę reikiamo kiekio išvežtieji paliekami likimo valiai svetimoje šalyje“, – pasakojo K.Mišinienė.
 
Tačiau ji pabrėžė, kad nelygioje kovoje su turtingais ir tamprius ryšius turinčiais prekeiviais žmonėmis pagalbos ranką vis dažniau ištiesia Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje.
 
„Noriu padėkoti JK ir kitose Europos šalyse veikiančioms mūsų šalies ambasadoms, jos daug padeda apgautiems mūsų piliečiams. Prekybos žmonėmis aukų tikrojo skaičiaus mes nežinome, jis tikrai yra didesnis, nei įsivaizduojame.
 
Mat daugelis jų bando problemas spręsti savarankiškai, nesikreipia į policiją, socialines tarnybas. Gaila, nes toks kelias dažnai baigiasi nesėkmingai“, – sakė K.Mišinienė.
 
 
Artūras Jančys
Publikuota 2016 Sausio 14 d. http://lrytas.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...