Į prekybos žmonėmis pinkles pakliūva pažeidžiamiausieji (laikraštis "Banga", 2012-12-15)

Gargždų socialinių paslaugų centre į susitikimą su Lietuvos „Carito“ projekte „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyriuje dirbančiomis specialistėmis susirinko rajono seniūnijų socialinės darbuotojos, taip pat įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, atstovai. 
Prekybos žmonėmis aukomis tampa ir mūsų rajono gyventojai, todėl Klaipėdos rajono savivaldybė remia programą „Netapk prekybos žmonėmis auka“. Jos tikslas – supa-indinti su prekybos žmonėmis aukų identifikacija, išnaudojimo būdais.

Sunku užmegzti ryšį su nukentėjusiosiomis

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė akcentavo, jog mūsų šalyje prekybos žmonėmis realūs mastai oficialioje statistikoje neatsispindi. 
„Mes turime 250 atvejų – padedame prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. Jos retai ieško pagalbos – dauguma pas mus pateko per įvairias organizacijas. Nukentėjusieji yra įbauginti, niekuo nebepasitikintys – kontaktą su jais užmegzti labai sunku. Pagalbos teikimas prasideda po didelių pastangų, - pasakojo R. Karaliūnaitė. – Mūsų organizacija nukentėjusiesiems teikia įvairiapusę psichosocialinę pagalbą.“ 

Projekte 5 metus dirbanti R. Karaliūnaitė teigė, jog ne visada sugebama identifikuoti prekybos žmonėmis atvejus, todėl parengė programą „Netapk prekybos žmonėmis auka“. Ją remia Klaipėdos rajono savivaldybė. 
„Mūsų tikslas – rengti susitikimus su seniūnijų socialiniais darbuotojais ir kalbėtis apie prekybos žmonėmis aukų identifikavimą, išnaudojimo būdus, formas bei pasekmes, su kuriomis susiduria prekybos žmonėmis aukos, - kalbėjo šio projekto socialinė darbuotoja R. Karaliūnaitė. – Noriu kartu su jais ieškoti veiksmingų būdų, kaip padėti aukoms. Labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai sugebėtų atpažinti šiuos atvejus“. 

Beje, šį rudenį projekto darbuotojos taip pat lankėsi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje ir apie tai diskutavo su specialiojo skyriaus pedagogais, darbuotojais.

Nukentėjusieji asmenys gali kreiptis: 
Lietuvos „Caritas“ projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyrius, tel. 8 678 18791, el. p. klaipeda@antitrafficking.lt
internetinis puslapis www.anti-trafficking.lt

Vaikai vežami vogti

Šiame projekte dirbanti socialinė darbuotoja Lina Vėlavičiūtė pasakojo apie prekybos žmonėmis formų įvairovę. Pasak, jos plačiausia – prostitucija: ir užsienyje, ir Lietuvoje. „Nesutinkančiai moteriai grasinama, ji šantažuojama, mušama, kol priverčiama daryti tai, ko reikalauja išvežėjai“, - teigė ji.

Prekyba žmonėmis gerai organizuota nusikalstama veika: grupė žmonių ieško aukų, verbuoja, išveža, organizuoja „darbą“ užsienyje bei kita. Nuo šių metų prekybos žmonėmis formomis pripažintas ir žmonių vežimas į užsienį elgetauti bei nusikalstamai veikai daryti.

Į užsienį vogti dažniausiai vežami nepilnamečiai, nes ten jie nebaudžiami. Vaikams nurodoma, ką turi vogti. Jeigu nepavagia tie, kiek įsakė, mušami, jiems grasinama susidorojimu, kad paliks svetimoje šalyje vienus. Gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis, miega automobiliuose, palapinėse, nesvarbu, kokiu oru. Išalkus maisto tenka pasivogti patiems. L. Vėlavičiūtės teigimu, daugiausia nepilnamečių, išnaudojamų vagystėms, yra Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybėse.

Elgetauti vežamos moterys su vaikais. Į neįgaliojo ratukus pasodinama ir privalo surinkti tiek „aukų“, kiek reikalaujama. Priešingu atveju mušami jų vaikai. L. Vėlavičiūtė pasakojo, kaip neįgalus vyriškis buvo išvežtas į užsienį elgetauti, už nepaklusimus ir mažas surinktas pinigų sumas buvo mušamas ir prievartaujamas išvežėjų. Dar vienas išnaudojimo būdas – fiktyvios santuokos. Lietuvos merginos sulaukia pasiūlymų tuoktis iš trečiųjų šalių vyrų, kurie žada užmokestį, išlaikymą ir užburia gražiais pažadais. Jos ne tik negauna žadėtų pinigų, bet ir patiria fizinę, seksualinę prievartą. 

Sugriautas gyvenimas

Susitikime dalyvavusi dar viena projekto dalyvė psichologė Alanta Karšulienė kalbėjo, jog prekybos žmonėmis aukų amžiaus vidurkis – 18-28 metai. Tačiau jauniausiai, įtrauktai į prostituciją aukai buvo dvylika. „Merginos, priverčiamos dirbti prostitutėmis, dažniausiai augusios globos namuose, socialinės rizikos, probleminėse šeimose, patyrusios psichologines traumas, nesugebančios atsispirti pinigų pagundai, - pasakojo psichologė. – Vienišos mamos taip vaduoja savo vaikus iš skurdo. 79 proc. prostitučių buvo anksčiau patyrusios seksualinę prievartą“. 

A. Karšulienė akcentavo, kad į prostituciją įtraukia pažįstami žmonės. Ji pateikė nusikaltimo modelį. Vaikinas susidraugauja su mergina. Ši įsimyli. Vaikinas domisi merginos padėtimi – skuba susipažinti su jos tėvais, artimaisiais – renka informaciją. Jis sukuria emocinę priklausomybę, kad pasitikėtų – aprūpina merginą pinigais, ją puošia. Aplinkiniams turėtų kilti įtarimas, kodėl taip pasikeitė jos įvaizdis.

Antai viena mergina iš skurdžios šeimos per savo vaikiną tapo prekybos žmonėmis auka. Su juo draugavo 3 metus: šis gražiai bendravo, vežėsi į parodas, koncertus, rengė malonias staigmenas. Netgi vaistų parūpindavo sergančiai močiutei. Šeima juo pasitikėjo. Jis užsimindavo, kad reikia važiuoti į užsienį. Vieną vasarą ir įtikino. Ji buvo parduota. Merginai teko patirti seksualinę prievartą, fizinį smurtą. Ji buvo izoliuota ir kontroliuojama sutenerių.

Specialistės teigė, kad prostitucijos aukoms tenka dirbti pasibaisėtinomis sąlygomis. Jos tenkina iškrypėlių vyrų lytinius poreikius. Pastojusias suteneriai vadina sugadintomis prekėmis ir nežmoniškais būdais bando išprovokuoti persileidimą. Jos neturi galimybių turėti ryšių su artimaisiais, izoliuotos nuo kitų lietuvaičių. Šios moterys patiria fizinį, psichologinį smurtą ir negauna žadėto atlyginimo. Namo grįžta (jeigu pasiseka) su psichologinėmis, socialinėmis problemomis, įbaugintos, kad nesikreiptų pagalbos. Jos vengia duoti parodymus policijai, bijo, nedrįsta prašyti psichologo pagalbos.

Pasak psichologės A. Karšulienės, prekyba žmonėmis – vienas didžiausių nusikaltimų žmogui, pasikėsinimas į jo sielą. Juk atimama laisvė, meluojama, apgaudinėjama. Pasekmės – emociniai išgyvenimai: kaltė, baimė, prieštaringi jausmai, pasitikėjimo savimi praradimas. Didžiuliai emociniai išgyvenimai atsiliepia visam gyvenimui.


Virginija Lapienė

Publikuota 2012 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono laikraštyje "Banga", Nr. 97 (9141)

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...