Į pasaulį apraizgiusį prekybos žmonėmis tinklą dažnai įtraukia pažįstamieji ("kaunas.kasvyksta.lt", 2016-06-30)

Ketvirtadienį Kauno Rotušės aikštėje lankėsi po šalį keliaujanti „Lietuvos Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ akcija – „Ekspozicija ant ratų“. 
 
Ji siūlė atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis mastus, šviesti visuomenę ir užkirsti kelią šiems nusikaltimams.
 
Tikros patirtys
 
Praeiviai galėjo išvysti autobusiuke įrengtą ekspoziciją: darbininkų drabužius, suplėkusius čiužinius ant žemės, kitas skurdžias gyvenimo sąlygas, iš prostitucijos gniaužtų ištrūkusių moterų atiduotus daiktus, aukų užrašus ant sienų su išgyvenimais ir  prašymais padėti.
 
„Įsivaizduokite, kaip jaustis, nėra kur nusiprausti, o reikia kartais 10-15 klientų aptarnauti. Turi nuo 21 iki 6 val. ryto dirbti, negali pasakyti, kad pavargusi, kad nori pamiegoti.“ (Olga, 29 m.);
 
„Po kiekvieno kliento savimi šlykštėjausi, bet bijojau viską baigti, bijojau, kad pakas po žemėm…“ (Monika, 25 m.).
 
„Iš viso mūsų buvo 60 žmonių: turėjome vieną dujinę, vieną dušą ir vieną tualetą.“ (Martynas, 25 m.).
 
„Jei bandydavom bėgti ar prieštaraudavom – mus spardydavo, trankydavo.“ (Vladas, 29 m.).
 
 „Tuomet supratau, kur pakliuvau: buvau įtraukta į prostituciją, mano vardu buvo paimta paskola, galiausiai už fiktyvios santuokos sudarymą pakliuvau į kalėjimą. O prasidėjo viskas nuo skelbimo internete: „Fiktyvios santuokos sudarymas už 4-5 tūkst. svarų, kreiptis pilnametėms.“ (Agnė, 20 m.)
 
„Buvau verčiamas dirbti Ispanijos plantacijoje, nepaklusus man sulaužė šonkaulius. Paprašiau, kad jie mane nuvežtų pas gydytoją, tačiau už tai pareikalavo 60 eurų“ (Augis, 42 m.).
 
Informuojama, kad dėl konfidencialumo, visų aukų vardai pakeisti.
 
 
Gudriai įvilioja
 
Kaip pasakojo „Lietuvos Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ savanorių prevencijos koordinatorė Dovilė Martinonė ir tos pačios programos koordinatorė socialiniam darbui Justina Stakaitytė, prekeiviai žmonėmis Lietuvoje tyko aukų prostitucijai, pornografijai, fiktyvioms vedyboms, vergiškam darbui, narkotikų gabenimui ir platinimui, vagystėms.
 
Dažniausiai lietuviai parduodami į Angliją, Ispaniją, Daniją; prostitucijos vergovei vykdyti vežama į Vokietiją, Olandiją.
 
D. Martinonė akcentavo, kad pastaruoju metu aktyvėja nepilnamečių vežimas vagystėms į Vokietiją. Ją papildė J. Stakaitytė, teigianti, kad nusikaltėliai puikiai išmano psichologiją, nusižiūri aukas, neretai iš pažįstamųjų rato, taip pat gatvėje, į akiratį patenka nelankantieji mokyklos, taip pat į pinkles viliojami vaikų globos namų auklėtiniai.
 
„Išsirenka pažeidžiamiausius 14-17 m. jaunuolius, užmezga draugystę, ką nors padovanoja, o tada sako: važiuojam savaitgalį iki Vokietijos, pakeliausim, šalį pamatysim, o atvykus paaiškėja, kad reikės ne turistauti, o vogti, jei priešinasi – prigąsdina, kad turi atidirbti už dovanas“, – nusikaltėlių veiklos subtilybes pasakojo J. Stakaitytė.
 
 
Dirbo už grašius
 
J. Stakaitytė pateikė vienų į Ispaniją dirbti alyvuogių plantacijoje išvykusių lietuvių istoriją: žmonės apie tris mėnesius gyveno ankštame 8 kv. m. namelyje ant ratų aštuoniese, žadėtą algą – 3 tūkst. eurų per mėnesį – matė tik per nago juodymą. Tegaudavo 30 eur. per savaitę, už nuvežimą į plantaciją dar turėdavo sumokėti 15 eur., už maisto parvežimą iš parduotuvės – buvo imami dvigubi antkainiai (iki artimiausios parduotuvės pėsčias nenueisi).
 
„O prieš įsidarbinant žadėjo gyvenimą name ant jūros kranto, laisvus savaitgalius ir gerą algą“, – pasakojo J. Stakaitytė.
 
Ji pažymėjo, kad dažniausiai viskas vyksta per „pažįstamų pažįstamus“, o kad nesipriešintų ir nebėgtų – iš aukų surenkami pasai, žmonės skandinami į skolas. „Vienam po kelių mėnesių darbo buvo pasakyta, kad jis nieko neuždirbo, o darbdaviui yra net pats skolingas 70 eurų“, – sakė J. Stakaitytė.
 
Ji džiaugėsi, kad šiai aukai pavyko išsigelbėti, tačiau atsitiktinumo dėka – policiją iškvietė plantacijoje kartu dirbusi ir išnaudojimo istoriją išgirdusi moteris. Žmonės buvo išlaisvinti.
 
 
Situacija rimtesnė, nei atrodo
 
Kauno miesto Centro ir Senamiesčio bendruomenės pareigūnas Darius Joneikis aiškino, kad Prekyba žmonėmis – antras verslas pasaulyje po ginklų pramonės, o prekybos žmonėmis aukomis vadinasi 20 mln. žmonių visame pasaulyje. „Tai gerai sustyguotass nusikalstamų grupuočių verslas, ne pavienių žmonių, veikia ištisi tinklai. Verslas atneša didelius pelnus nusikaltėliams, kurie gauna pajamų įsigyti nelegalioms prekėms: narkotikams, ginklams ir kt. Būna, neretai aukos dingsta be žinios, yra parduodamos organų donorystei“, – situaciją dėstė D. Joneikis.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad auka gali tapti įvairaus amžiaus žmogus: nuo vaiko iki 50 m. ir net vyresni. J. Stakaitytė , remdamasi prekybos žmonėmis bylų teismo nuosprendžiais, atskleidė, kad merginas į viešnamį parduoda už 3-5 tūkst. eur., kai aukos perparduodamos kelintą kartą – prašoma 1-2 tūkst. eurų.
 
Jos duomenimis, dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje 2015 m. pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai ir 20 bylų šiuo metu nagrinėjamos teismuose, įtariamųjų daugiau kaip 100. Pernai Kaune buvo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai ir 2 bylos pasiekė teismus.
 
Už prekybos žmonėmis nusikaltimus gresia kalėjimas nuo poros iki penkiolikos metų.

 
Ragina drąsiai kreiptis pagalbos
 
„Lietuvos Caritas“ atstovės J. Stakaitytė  ir D. Martinonė, pakliuvus į prekybos žmonėmis pinkles, ragina drąsiai kreiptis pagalbos į policiją, Lietuvos ambasadą ar trumpam išvykus su prižiūrėtoju apsipirkti – tarp žmonių pradėti garsiai šaukti ir prašyti pagalbos, nemokant kalbos, padės visų žinomas žodis: „Help!“. Jei žmonių nesimato – bandyti paskambinti, perduoti laiškelį žmonėms, kurie gali padėti.
 
„Prižiūrėtojai nedrįs smurtauti vidury gatvės, tarp žmonių, o aukos aktyvumas gelbstintis – galės išgelbėti jai gyvybę“, – pastebėjo J. Stakaitytė.
 
Policijos atstovas D. Joneikis ragino dar prieš išleidžiant atžalas ar artimiuosius dirbti į užsienį – susitarti užsifruotą pavojaus signalą, tarkim: „Skauda galvą“, „Prasidėjo alergija“ ar pan. – tai bus signalas, kad žmogus pateko į nelaimę ir artimieji privalo jį skubiai gelbėti.
 
Policijos atstovas priminė, kad prekybos žmonėmis aukoms teikiama pagalba visoje Lietuvoje: Kriminalinėje policijoje dirba specializuoti pareigūnai – tyrėjai, vadinamieji, Prekybos žmonėmis koordinatoriai, kurie tam tikrais atvejais kartu su „Lietuvos Caritas“ programos socialinėmis darbuotojomis vyksta į oro uostus pasitikti grįžtančių aukų, bendrauja su žmogumi, derina apklausas. „Lietuvos Caritas“ programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” pagalbą teikia visoje Lietuvoje: 6 miestuose esančiuose skyriuose.
 
Prekybos žmonėmis aukos ar jų artimieji visad gali kreiptis pagalbos į „Lietuvos Carito“ programą, čia tam sukurtas specialus SOS skambutis: 86 79 61 617. Jis veikia visą parą.

 
Autorius Skirmantė Javaitytė
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...