Į išnaudotojų glėbį stumia skolos ("naujienos.lt", 2017-09-06)

Nors šiais laikais vergovė jau panaikinta, žmonių išnaudojimo mastai didžiuliai. 
 
2015-ųjų duomenimis, ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 62 asmenys, iš jų 17 vaikų (12 mergaičių ir 5 berniukai), 24 moterys ir 21 vyras. 
 
Su XXI amžiaus vergovės mastais bei pagalbos aukoms iššūkiais panevėžiečius supažindinusios Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) specialistės Monikos Murnikaitės teigimu, pastaruoju metu vienas dažniausių išnaudojimo būdų – darbinis, kai į užsienį išvykęs žmogus darbuojasi keletą mėnesių, bet atlyginimo negauna. Išeiti iš darbo jis irgi negali – šantažuojamas, esą gaus pravaikštas, prisidarys skolų. Žmogus sutinka toliau dirbti ir nesiskųsti – juk atvažiavo užsidirbti, o dirbti reikalingų dokumentų neturi. 
 
Užsienyje pavertė vagimi 
 
Didžiausia problema, pasak M. Murnikaitės, jog prieš atvykdami dirbti žmonės net nepasidomi, ar iš viso egzistuoja tokia darbo vieta ir įmonė, nepasirašo jokios darbo sutarties, o dar ir nemoka užsienio valstybės kalbos. Tokio neapdairumo priežastis, anot specialistės, ta, jog paprastai žmogus vyksta dirbti į užsienio šalį, kai jam desperatiškai reikia pinigų.
 
 „Išnaudojami asmenys dažniausiai turi didelių skolų, išlaikytinių vaikų. Jie ieško darbo užsienyje tikėdamiesi didelio atlyginimo ir apie nieką daugiau negalvoja“, – teigė specialistė. 
 
Žmonių verbavimo būdai – labai atviri. Pavyzdžiui, nepilnametis iš Panevėžio regiono rado darbo skelbimą socialiniame tinkle, paskambino, sutarė. Tačiau jaunuolio pastangos užsidirbti baigėsi tuo, jog buvo išvežtas į užsienį ir prigrasytas vogti.
 
KOPŽI specialistės Eglės Kosmauskienės teigimu, verbavimo būdų ir taktikų yra labai daug. Nusikaltėliai pasinaudoja žmogaus padėtimi, jo finansinėmis problemomis, priklausomybėmis arba tiesiog žmogaus beviltiška padėtimi, kai jis tiesiog nebemato išeities. Nusikaltėliai suranda pažeidžiamiausią žmogaus vietą, įgyja jo pasitikėjimą ir pasinaudoja nelaimėlio patiklumu.

Išeitis visada yra 
 
Nors situacija sudėtinga, visgi su išnaudotojų aukomis dirbančios specialistės tvirtina visada esant išeitį. E. Kosmauskienės teigimu, kai auka kreipiasi į valstybės, kurioje patiria išnaudojimą, pareigūnus, pradedami ikiteisminiai tyrimai užsienyje, vėliau žmogus pargabenamas į Lietuvą. Kitais atvejais patys pareigūnai, vykdydami operacijas, sužino apie nusikaltimą, gauna įrodymus ir parsiunčia nukentėjusįjį į Lietuvą. Tuomet pagalbą pasiūlo KOPŽI. Tačiau, pasak E. Kosmauskienės, labai mažai žmonių patys kreipiasi į šį centrą – įbauginti nukentėjusieji nepasitiki net pagalbos ranką tiesiančiomis institucijomis, įsibaiminę net nebevaikšto vieni – žmogui padaroma didelė psichinė žala.  
 
Kai nukentėjęs asmuo nusprendžia kreiptis pagalbos į KOPŽI, prasideda ilgas pagalbos procesas. Pasak E. Kosmauskienės, visų pirma įvertinama situaciją ir yra išsprendžiami pirminiai klausimai. Vėliau nukentėjusiajam skiriamos psichologo konsultacijos, sveikatos priežiūra, bandoma sugrąžinti į darbo rinką. 
 
„Nukentėjusiajam labai daug tvirtumo suteikia žinojimas, kad yra žmogus, kuris lydės ir patars“, – tvirtino M. Murnikaitė. 
 
Anot merginos, jeigu žmogus bijos kreiptis pagalbos, situacija gali vėl pasikartoti.
 
Ilgas gijimo procesas
 
 Prekyba žmonėmis yra organizuota nusikalstam veika, todėl, M. Murnikaitės teigimu, patys aukščiausi grupuotės nariai neretai lieka nenubausti. Visgi dalis nusikaltėlių sulaukia atpildo – jiems skiriama laisvės atėmimo bausmė bei piniginė bauda už moralinę žalą.
 
 „Paskirta suma moralinei žalai atlyginti kelia abejonę, nes patyrusiam išnaudojimą žmogui jokie pinigai negali kompensuoti dar daug metų jį persekiosiančių kankinančių prisiminimų“, – įsitikinusi specialistė. 
 
Pasak M. Murnikaitės, vien apgijimo laikas, kai žmogus nebebijo išeiti į gatvę, užmegzti asmeninių santykių, užtrunka trejus metus. Tačiau psichologų pagalbos gali prireikti ir visą gyvenimą. Anot specialistės, prie sunkaus gijimo proceso prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai. Pavyzdžiui, kad mergina pati kalta, jog ją išžagino, nes dėvėjo trumpą sijoną, o patikėjusieji fiktyviais darbo pasiūlymais kalti, nes esą savo noru išvažiavo į užsienį.
 
Autorius Indrė Daukšaitė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...