Gelbsti iš šiuolaikinės vergovės ("panbalsas.lt", 2012-12-28)

Pagalbos prostitucijos aukoms projektą vykdantis „Caritas“ padeda vis jaunesnėms aukoms.

Prieš kurį laiką iš Ispanijos į Lietuvą buvo parvežta aštuoniolikmetė prekybos žmonėmis auka. Dėl išbėrimų visame kūne merginą pargabeno patys sąvadautojai – ketino ją išgydyti ir vėl vežti atgal.

Tačiau mergaitės močiutė buvo paskelbusi anūkės paiešką, tad grįžusioji iš karto atsidūrė policijos ir „Lietuvos Carito“ akiratyje.
Paaiškėjo graudi ir, deja, ne reta situacija. Mylimuoju apsimetęs vaikinas žadėjo merginai padėti legaliai įsidarbinti Ispanijoje, tačiau privertė ją dirbti gatvėje. Po keleto mėnesio, dėl alergijos prezervatyvams ir vyriškoms higienos priemonėms, ją išbėrė. Tai išgelbėjo mergaitę, nes jos keliai, ko gero, būtų iki šiol nežinomi.
 
Lemtys nepavydėtinos
 
Paplitusi nuomonė, neva į prostitucijos ir prekybos moterimis tinklą patenkančios aukos dažniausiai būna kaltos pačios – neteisinga. Kaip teigia „Lietuvos Carito“ vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ savanorė Justina Mikeliūnaitė, keistas ir į prostitucijos pinkles patekusios moters įvaizdis – seksuali vilioklė, intrigantė, lengvų pinigų ieškotoja.
„Su nukentėjusiomis merginomis dirbančios „Lietuvos Carito“ socialinės darbuotojos ir savanorės susiduria su visai kitokia realybe. Projekto globojamos mergaitės, jei kuo ir skiriasi nuo kitų, tai tikrai ne seksualumu. Atvirkščiai – jos pažeidžiamos, jautrios, naivios, nepasitikinčios savimi, užguitos, augusios skurdžiai, dažnai nepatyrusios tėvų meilės, kentusios seksualinę, emocinę, fizinę prievartą, neturėjusios darnių santykių, stiprios šeimos pavyzdžio“, – sako J. Mikeliūnaitė.
 
Iš visos apskrities
 
Į „Lietuvos Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ globą kasmet patenka per 100 moterų ir merginų, kai kurios nuo 12 metų amžiaus. Projektas vykdomas Kauno, Telšių, Vilkaviškio, Šiaulių, Panevėžio vyskupijose. Nuo 2001 metų pagalba suteikta 620 moterų, tačiau, kaip teigia J. Mikeliūnaitė, tai tik ledkalnio viršūnė. Vienam užfiksuotam prekybos žmonėmis atvejui reikėtų priskirti dar bent dešimt neužfiksuotų.

Projektą kuruojanti Panevėžio vyskupijos „Carito“ socialinė darbuotoja Neringa Orlonė sako, kad per praėjusius metus pagalbos ranka ištiesta beveik trisdešimčiai merginų nuo 15 iki maždaug 25 metų amžiaus.
Į prekybos žmonėmis tinklus patenka, seksualinės prievartos aukomis tampa mergaitės iš visos apskrities, aplinkinių regionų. Kaip teigia N. Orlonė, gana daug nukentėjusių yra iš Kupiškio, Biržų rajonų.

Iš viso projekto savanorės rūpinasi maždaug penkiasdešimčia įvairią prievartą patyrusių merginų.
Panevėžio „Carito“ skyrius pernai pirmą kartą gavo finansavimą iš miesto Savivaldybės, todėl galėjo 15 merginų nemokamai atlikti po šešis lytiškai plintančių ligų tyrimus. 14 iš jų diagnozuota ligų, nupirkta medikamentų joms gydyti bei imunitetui stiprinti.
Projekto darbuotojos tikisi, kad ir šiemet Savivaldybė padės vykdyti misiją platesniu mastu.
 
Išgelbėjo iš vergovės
 
N. Orlonė sako, kad Panevėžys yra vienas sėkmingiausiai su prostitucija kovojančių šalies miestų. „Čia bene daugiausia pradėta ikiteisminių tyrimų, daugiausia nuveikta gelbstint aukas. Panevėžyje jau buvo atsiradęs prostitucijos verslas, paklausa buvo didžiulė, buvo pradėtas plėsti tinklas, įtraukiamos nepilnametės, dvi merginos jau buvo rengiamos vežti parduoti. Tačiau verslas įsisukti nespėjo, kaltininkai buvo suimti, pradėta didžiulė byla, merginos išvaduotos“, –pasakoja „ Carito“ socialinė darbuotoja. 

Ji įsitikinusi, kad pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms įgautų didesnį mastą, jeigu atsakingi darbuotojai, institucijos dirbtų vedami nuoširdaus noro padėti.
„Pasirodė, kad Panevėžyje atsakingi pareigūnai žino ir tiki, tuo ką daro. Darbas neatmestinis, todėl ir rezultatas matyti“, – sako N. Orlonė.

Nuo prostitucijos ar prekybos žmonėmis nukentėjusioms moterims itin sunku integruotis į visuomenę. Į gyvenimą merginos grįžta su gausybe problemų – suluošinta fizinė ir psichologinė sveikata, jos kenčia nuo priklausomybių, menko savęs vertinimo, baimės, nerimo ir panikos priepuolių. Jos pažeidžiamos, neturi socialinių įgūdžių, darbo patirties, išsilavinimo, pajamų šaltinio, stiprios šeimos, palaikymo.
Bet, pasak socialinės darbuotojos, viena žiauriausių prostitucijos ir prekybos žmonėmis pasekmių – visuomenės požiūris. Užuot padėję atsistoti, aplinkiniai savo smerkimu, abejingumu tarsi pastumia šias moteris gilyn į tą pačią duobę arba į mirtį.
 
Klientams bauda
 
N. Orlonė mano, kad atėjo laikas atkreipti didesnį dėmesį ir į prostitučių klientus. „Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, baudžiamoji atsakomybė taikoma ir klientams. Pas mus jiems tenka tik administracinė atsakomybė, skiriama bauda. Bet, pavyzdžiui, per metus baudos buvo skirtos trims šimtams moterų prostitučių ir vos vienuolikai jų klientų“, – sako N. Orlonė.

Naivu tikėtis greitai užkirsti kelią prostitucijai ir prekybai žmonėmis, tačiau, pasak socialinės darbuotojos, tam, kad kiek įmanoma labiau būtų sumažinti šių nusikaltimų mastai, keistis turi kiekvienas. „Reikia suvokti, kad moterys, iš bejėgiškumo, nevilties atsidūrusios prostitucijoje, yra vertos palaikymo ir pagalbos“, – teigia „Caritas“ atstovė.

Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojos ir savanorės vykdo prevencinę veiklą, šviečia visuomenę, stengiasi plėsti kontaktų tinklą, glaudžiai bendradarbiauti su policija, medikais, socialiniais darbuotojais, migracijos tarnybomis, užsienio organizacijomis.


Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Publikuota 2012 m. gruodžio 28 d. www.panbalsas.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...