Ėjo i choro repeticiją, bet buvo užpulta ir išniekinta: sukrėčianti 13-metės patirtis ("delfi.lt", 2017-10-01)

Ėjo į choro repeticiją, tačiau viduryje dienos mokyklos, kurią lanko, teritorijoje buvo užpulta ir išžaginta – tai, tikinama, patirti teko trylikametei.
 
Dėl šio atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas maždaug metus, tačiau galiausiai jis nutrauktas. Nors tą sužinojusi mergaitė puolė į ašaras ir ėmė prašyti tėvų kovoti toliau, šie nusprendė pasirinkti tylą.
 
„Liūdna, kai „šventa ramybė“ yra ne kas kita, kaip nuskriausto vaiko išdavimas“, – DELFI sakė su šiuo atveju dirbusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė Vaida Matusevičiūtė.
 
Jėga prispaudė prie sienos
 
Anot pašnekovės, nepilnametis vaikinas žinojo, kad jo auka – mažametė. Abu jie buvo pažįstami, lankė tą pačią mokyklą, bendravo trumposiomis žinutėmis.
 
Lemtingą dieną vaikinas choro repeticijos laukiančią mergaitę įsiviliojo į mokyklos rūsį, kur įkurta rūbinė, technologijų kabinetai, neva norėjo atsiprašyti dėl nepagarbaus jos atžvilgiu elgesio, tačiau galiausiai esą pasielgė žvėriškai.
 
„Panaudodamas jėgą jis prispaudė ją prie sienos ir išžagino. Įvykio detales matė kelios jos draugės, taip pat mažametės“, – sukrečiančią istoriją pradėjo pasakoti V. Matusevičiūtė.
 
Mergaitė užpulta buvo dieną, mokykloje, tačiau jau po pamokų, tad nė vienas mokytojų ar administracijos darbuotojų to nematė. Savo ruožtu viena įvykį mačiusių bendraamžių tuomet į rūsį įpuolė atsitiktinai – su draugais žaidė slėpynes.
 
Incidentą išvydusiai mažametei tiesiog nusviro rankos, iš jų iškrito net tuo metu laikytas mobilusis telefonas. Išgirdęs įtartinus garsus vaikinas esą puolė prie jos, grasino trenkti į veidą arba padaryti tą patį kaip ir draugei.
 
Įbaugintos mergaitės slėpė mėlynes, apie išgyvenimus niekam nepasakojo, kol galiausiai prasitarti nusprendė mokyklos socialinei pedagogei. Nuo lemtingos dienos praėjo daugiau kaip mėnuo.
 
Matė be kelnių, prispaustą prie sienos ir „prievartavimą truputį“
 
„Maža to, kad mergaitė patyrė iš tikrųjų stiprų sužalojimą, bendruomenė atsisuko prieš ją, jos šeimą. Patyčios prasidėjo tiek mokykloje – tarp bendraamžių greitai pasklido kalbos, tiek bendruomenėje, nes tas vaikinas ir jo dėdė gyvena tame pačiame miestelyje. Iš dėdės ji sulaukdavo nemalonių žvilgsnių, replikų, pavyzdžiui, kai eidavo į vietinę parduotuvę ir su juo prasilenkdavo“, – kodėl mergaitė nusprendė prabilti, pasakojo V. Matusevičiūtė.
 
Šeima, iš kurios mergaitė kilusi, tvarkinga, abu jos tėvai – dirbantys. Jie patys samdė ir privatų advokatą.
 
Versijos, kad lytiniai santykiai buvo, neatmetė
 
Mergaitei buvo atlikta tiek psichologinė, tiek medicininė ekspertizės. Pastaroji parodė, kad mergystės plėvė nebuvo pažeista, tačiau lytiniai santykiai neatmetami.
 
„Psichologinė-psichiatrinė ekspertizė parodė, kad negalima atmesti įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmų mažametės atžvilgiu, tačiau siūloma kritiškai vertinti jos parodymų dalį apie prievartinius įtariamojo veiksmus, taigi – nei ne, nei taip“, – kodėl tyrimas buvo nutrauktas, apibendrino V. Matusevičiūtė.
 
Todėl remtis tik mergaitės ir jos bendraamžių draugių parodymais pasirodė pernelyg silpnas argumentas.
 
Konfliktas vystėsi kurį laiką
 
Savo ruožtu mokyklą jau bebaigiantis vaikinas nesutiko su jam pateiktais kaltinimais ir aiškino, kad pati 13-metė prie jo lįsdavo. Iki incidento jiedu bendravo, tačiau kaip pora nedraugavo.
 
Byloje dėstomi jo parodymai, kad mergaitė esą jį visaip užgauliojo, rodė nepadorius gestus, pravardžiavo, neva būdavo dienų, kai iš jos sulaukdavo iki 100 žinučių per dieną.
 
Apie tai vaikinas papasakojo ir socialinei pedagogei, kuri buvo išsikvietusi mergaitę pokalbio. Vėliau tarp paauglių įvyko ir fizinis konfliktas – mergaitė esą jam sudavė, po kurio laiko jis atsilygino jai tuo pačiu.
 
„Mokyklos socialinė darbuotoja žinojo, kad vieną kartą jis jai buvo trenkęs. Nurodoma, kad buvo ir daugiau kartų, bet mergaitė apie tai nepranešdavo, o tą kartą jis jai su ranka trenkė per veidą. Dėl to ji iš karto pasiskundė auklėtojai“, – kalbėjo V. Matusevičiūtė.
 
Tyrimą nutraukė
 
Ikiteisminis tyrimas dėl šio atvejo truko apie metus laiko. Kai jį nutraukė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovai ėmė kalbėti su tėvais, kokie turėtų būti tolesni jų žingsniai.
 
„Patarėme, kad sprendimą reikia skųsti, bet tėvai sakė nuo teisminio proceso pavargę, skundėsi, kad bendruomenė bado pirštais, dukra jie ėmė abejoti ir pačią ją kaltinti“, – pasakojo V. Matusevičiūtė.
 
Galiausiai, susipažinę su byla, tėvai sužinojo ir tai, kad, kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji jam rašydavo ir skambindavo. Tiesa, mergaitė ir jos draugės teigė, kad būtent vaikinas būdavo tokių pokalbių iniciatorius. Išlikusių žinučių nė vienas neturėjo.
 
„Mergaitė visada buvo gera, tvarkinga ir tėvams tiesiog buvo sunku patikėti (tokiomis žinutėmis –DELFI), jie ja pradėjo abejoti. Savo ruožtu mergaitė nesuprato, kodėl sprendimo jie neskundžia, ja netiki. Pamenu, pati tą dieną buvau kartu, kalbėjome. Kai tėvai pasakė, kad neskųs nutarimo, nes ja netiki, mergaitė puolė į ašaras ir nuoširdžiai sielojosi dėl šios situacijos“, – kalbėjo ji.
 
Mokyklą pakeitė
 
V. Matusevičiūtės teigimu, šeimą vargino nuolatiniai vizitai pas tyrėjus, apklausos.
 
„Kaip jie patys tikino, tiesiog pavargo, yra per sunku“, – pasakojo pašnekovė.
 
Aptariamas vaikinas tiko toliau mokytis toje pačioje mokykloje, mergaitė ugdymo įstaigą pakeitė.
 
„Mes bandėme tėvus įkalbinti, kad jie sprendimą apskųstų – jei mergaitė tvirtina, kad tikrai taip buvo, tyrimas metus vyko, vadinasi, pagrindo yra. Galbūt iš pradžių ji nesikreipė, nes simpatizavo tam vaikinui, bijojo reakcijų, nežinojo, kam apie tai galėtų pasisakyti, bet vėliau, suvokusi, kas čia įvyko, pasakojo, kad tai tikrai buvo prievarta“, – kalbėjo ji.

Pagalbos iš vaikų teisių specialistų nesulaukė
 
Būtent dėl to, kad mergaitės interesai būtų apginti, centro darbuotojai nusprendė kreiptis į atitinkamo regiono vaikų teisių apsaugos skyrių.
 
„Aišku, reikėjo parašyti oficialų raštą, ką ir padarėme. Buvo nurodyta, kad situacija jie tikrai pasidomės, kažkokių veiksmų imsis. Nuspręsta, kad vietos socialinė darbuotoja bendraus su tėvais ir mergaite. Iš tėvų ji sulaukė patvirtino, kad jie tikrai atsisako skųsti sprendimą, tuomet pasikvietė vieną mergaitę, kuri patikino, kad nori, kad sprendimas būtų skundžiamas, nes jaučiasi nukentėjusiąja. Tačiau galiausiai po kelių mėnesių mes sulaukėme rašto, kad sprendimo jie neskųs“, – pasakojo V. Matusevičiūtė.
 
Pasirodo, taip nuspręsta dėlto, kad mergaitę dar kartą aplankę vaikų teisių specialistai ir socialinė darbuotoja išgirdo priešingus jos žodžius.
 
„Mergaitė, pavargusi nuo daugkartinio klausinėjimo, sulaukusi tėvų spaudimo – ji puikiai suvokia, kad gyvena pas tėvus, neturi, kur eiti, yra jų išlaikoma, vis dėlto pasakė „Ne“ ir vaikų teisių specialistai nusprendė to spendimo neskųsti“, – kodėl taip nutiko, aiškino pašnekovė.
 
Todėl V. Matusevičiūtė tikino norinti iškelti klausimą, kieno interesus aptariamojo rajono vaikų teisių skyrius atstovavo – ar bendruomenės, ar savo, ar „šventos ramybės“.
 
„Kai vėliau kalbėjau su pačia vedėja, jie tvirtino turintys paskutinį raštą iš mergaitės, kuriame ji atsisako skųsti sprendimą. Tačiau jos buvo klausinėjama daug kartų ir pirminė informacija, kurią aš pateikiau, į kurią reikėjo sureaguoti, buvo tokia, kad mergaitė nori skųsti – tą ji patvirtino ir seniūnijos soc. darbuotojai. Tačiau vėliau, kai ji pakalbėjo su mama, ši jai liepė tuoj pat paskambinti specialistei ir pasakyti, kad tolesnių veiksmų atsisako, ką mergaitė, aišku, ir padarė“, – kalbėjo ji.
 
Atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje
 
Pasak V. Matusevičiūtės, vaiko patirta seksualinė prievarta – didžiulė trauma, sujaukianti visą ligšiolinį jo gyvenimą, atnešanti daug beprasmio skausmo, aštrų neteisybės, vienišumo jausmą. Jei šalia esantys suaugusieji – nusikaltimą tiriantys pareigūnai, mokytojai, tėvai – reaguoja į tuos įvykius kaip į nesvarbius, ta patirta neteisybė paslepiama giliai širdelėje.
 
Apgailėtina, kad į tokius „nieko baisaus čia neįvyko“ žaidimus įsitraukė ir Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuriai pasirodė paprasčiau įtikinti vaiką atsisakyti tolimesnių teisinių procesų, negu kad atkakliai atstovauti garsiai deklaruojamam „geriausiam vaiko interesui“. Ar gali mažametė mergaitė atsilaikyti prieš šeimos, pareigūnų, jos teisių tariamų gynėjų spaudimą?! Tikrai ne. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrėme ir mes – matydamos tokias aplinkos manipuliacijas, negalime leisti dar labiau nepilnametę traumuoti“, – kalbėjo ji.
 
Anot V. Matusevičiūtės, šiandien pažangesnėse institucijose girdimos diskusijas dėl vaiko advokato tarnybos atsiradimo – tam jos atstovaujama centras visiškai pritartų.
 
„Žūtbūt yra reikalingas asmuo, tarnyba, kuri baudžiamosiose (o gal ne tik) bylose atstovautų išimtinai vaiko interesus, nepasiduodama aplinkos spaudimui“, – tikino ji.
 
Neturi pagrindo apskųsti
 
Savo ruožtu Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvard Zakševskij DELFI sakė, kad šiuo atveju jie neturi pagrindo sprendimą skųsti.
 
Pasak E. Zakševskij, tiesa, kad su aptariama šeima bendravo ir socialinė darbuotoja, tačiau jo nepasiekė informacija, kad iš pradžių mergaitė spendimą nutraukti tyrimą norėjo skųsti, o apie tai esą soc. darbuotoja būtinai turi informuoti.
 
„Tam, kad apskųstume spendimą, turime turėti pagrindą – nors prašymą iš tėvų, pačios nepilnametės, bet to iki šiol neturime. Jei atsiras kažkokių papildomų faktų arba duomenų, informacijos iš mergaitės, kad ji buvo papirkta, išsigandusi ar panašiai, tikrai galėsime apskųsti“, – aiškino specialistas.
 
Kreiptis gali ir po termino, jei aplinkybės pasikeis
 
Pasak jo, aptariama šeima nėra įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą, todėl daug informacijos apie ją jie neturi.
 
„Jei bus pagrindas apskųsti sprendimą, tikrai kreipsimės į teisėsaugą net ir pavėlavus, po nurodyto termino. Tačiau jei prokurorai ir tyrėjai nerado pagrindo, pati mergaitė ir tėvai nesikreipė – patys važiavome, lindome jau ir įkyriai, šiai dienai mes neturime pagrindo apskųsti spendimą“, – kartojo E. Zakševskij.
 
Paklaustas, ar mato būtinybę kelti diskusijas dėl vaiko advokato tarnybos atsiradimo, ką siūlo V. Matusevičiūtė, pašnekovas tikino, kad ir šiuo metu numatyta nukentėjusiam vaikui gauti advokatą.
 
„Skyriuje, iš tikrųjų, trūksta darbuotojų, atsižvelgiant į darbo apimtį, bet šis atvejis tikrai nesusijęs su darbo krūviu“, – nurodė jis.
 
Autorius Rūta Pukenė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...