Diskutavo apie pagalbą nusikaltimo liudytojams ("ve.lt", 2015-04-28)

Ką išgyvena liudytojai ir nusikaltimų aukos teismo proceso metu padėdami vykdyti teisingumą? Kokiomis bendromis priemonėmis teismas ir nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti jiems psichologinę pagalbą, saugią aplinką? Šiais ir kitais klausimais praeitą savaitę diskutuota Klaipėdos miesto apylinkės teisme organizuotoje konferencijoje „Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir teismų bendradarbiavimas teikiant pagalbą liudytojams bei nusikaltimų aukoms“.

Konferenciją inicijavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė Audronė Gaižutienė pažymėjo, kad siekis diskutuoti apie galimybę teismui ir NVO bendradarbiauti liudytojų bei nukentėjusiųjų paramos ir saugumo klausimais kilo atsižvelgus į dar 2012 m. Europos Parlamento ir ES Tarybos priimtą Nusikaltimų aukų teisių direktyvą. „Direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nukentėjusiųjų teisių, paramos joms ir apsaugos standartai, nuostatas Lietuva yra įsipareigojusi iki 2015 m. lapkričio mėnesio perkelti į savo teisinę sistemą. Vertinant šiandienos situaciją, norime kartu su prokuratūros, nevyriausybinių organizacijų atstovais atrasti galimybes stiprinti nusikaltimų aukų teisių apsaugą ir tokiu būdu užtikrinti veiksmingą Direktyvoje numatytų teisių naudojimą“, – konferencijos tikslą įvardijo A. Gaižutienė.

Aptardami bendradarbiavimo galimybes NVO atstovai skaitė pranešimus apie teikiamą pagalbą nukentėjusiesiems, jų patiriamus išgyvenimus. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro (KSPPC) psichologė-konsultantė Vaida Puižytė atkreipė dėmesį, kad nuo smurto nukentėjusiems asmenims būdingi vidiniai sutrikimai, todėl su jais bendraujančio darbuotojo vaidmuo reikalauja kruopštaus situacijos įvertinimo ir pasiruošimo. KSPPC direktorė dr. Dalia Puidokienė apžvelgė, kaip pirminė teisinė pagalba nukentėjusiesiems užkirstų kelią vėl tapti auka, pasikartoti traumuojantiems įvykiams, nusikaltimų aukos jaustųsi labiau apsaugotos ir pasitikinčios savimi, o institucijoms padėtų stiprinti partnerystę, parengti atitinkamus priežiūros planus.

Lietuvos Caritas Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė pasidalijo patirtimi, kad nusikaltimų aukos iš pradžių drąsiai ketina pasakoti apie patirtą skriaudą, tačiau artėjant teismo posėdžio dienai jos staiga išsigąsta ir pradeda baimintis. „Neretai nukentėję slapstosi, jų tenka ieškoti ir raginti dalyvauti teismo procese. Tam įtakos turi patiriamas emocinis spaudimas, kai teisme jie susiduria su kaltinamaisiais“, – smurto aukų baimės priežastį aptarė K. Mišinienė.

Konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius pritarė, kad NVO atstovų pagalba ir jų buvimas teisme išties būtų naudingi, tačiau priminė, jog teisėjo veiksmus saisto įstatymo normos, pavyzdžiui, draudimas ne proceso šalims dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismai jau įgyvendina įvairias priemones, padedančias liudytojams bei nusikaltimų aukoms pažinti teismo procesą, iš anksto jam pasiruošti. Šiuo metu kartu su teismų šaukimais yra siunčiami informaciniai lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, internete galima perskaityti praktinį-metodinį leidinį „Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese“, aplankyti virtualią teismo posėdžių salę, o jau kitą mėnesį yra numatyti specialūs bendri mokymai teisėjams, teismo posėdžių sekretoriams ir NVO atstovams.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, stengiasi, kad liudytojai ir nukentėjusieji teisme jaustųsi saugiai, kuo mažiau patirtų streso. Tačiau norint suteikti visapusišką pagalbą reikalingas ne vienos institucijos darbas. Todėl konferencijos metu aptarta galimybė sudaryti bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro.

Konferencijoje taip pat diskutavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, Klaipėdos apygardos teismo vyriausioji specialistė (psichologė) Aušra Augaitienė.
 

 Publikuota 2015 m. balandžio 28 d. http://www.ve.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...