Diskusija "Prekybos žmonėmis problematika Pakruojo krašte: prevencija ir pagalbos nukentėjusiems prieinamumas" ("pakruojis.lt", 2013-04-01)

Kovo 28 d. „Lietuvos Carito" projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" Šiaulių skyrius ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius organizavo apskritojo stalo diskusiją „Prekybos žmonėmis problematika Pakruojo krašte: prevencija ir pagalbos nukentėjusiems prieinamumas".

Renginyje dalyvavo įvairių rajono institucijų atstovai. Renginio pradžioje dalyviams prasmingo ir efektyvaus darbo linkėjo rajono savivaldybės merė Asta Jasiūnienė.„Lietuvos Caritas" projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" koordinatorė Šiaulių regione, socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė pristatė nuo 2004 m. vykdomą veiklą, aptarė teikiamos psichosocialinės pagalbos ypatumus prekybos moterimis aukoms. Nors oficiali statistika teigia, kad Lietuvoje beveik nėra prekybos žmonėmis aukų, projekto koordinatorė tikino, kad tai neatspindi tikros situacijos. Visuomenei būtina keisti požiūrį į šią rimtą problemą - tai padėtų aukoms atgauti pasitikėjimą savimi, grąžintų motyvaciją keisti savo gyvenimą. Skriaudą patiria ne tik moterys: prekyba žmonėmis vyksta ir dėl prievartinių darbų, dėl fiktyvių santuokų, organų transplantacijos, o kartais net vaikai išvežami į užsienį vagiliauti. Nerimą kelia, kad verbavimo būdai tobulėja, o socialiai pažeidžiami žmonės yra labai neatsparūs psichologiniam poveikiui.

Diskusijoje dalyvavusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Nijolė Špejerienė pripažino, kad oficilaioji statistika tikrai nėra tokia bauginanti, kokią pristato realiai su prekybos žmonėmis aukomis dirbantys visuomenininkai. Pareigūnė supažindino su prekybos žmonėmis problemos teisiniais aspektais, patikino, kad policijos darbo būdai ir metodai keičiasi, specialistai rengiami tokiam darbui, tačiau be kompleksinių visų tarnybų, organizacijų veiksmų problema tikrai neišsprendžiama.

Diskusijoje svarstyta, kaip reikėtų institucijoms bendradarbiauti teikiant pagalbą nukentėjusioms merginoms ir moterims, koks kiekvienos institucijos vaidmuo, kokios bendradarbiavimo galimybės. Dalyvių nuomone, norint suteikti pagalbą, reikalingas keitimasis informacija, geranoriškumas.

Socialinės rūpybos skyriaus vedėja D. Rutkevičienė iškėlė prekybos žmonėmis prevencijos klausimą. „Lietuvos Caritas" projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" socialinė darbuotoja Asta Lučinskienė supažindino su pagrindiniais požymiais (elgesio, bendravimo), į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Akcentuota, kad prevencija prasideda šeimoje, mokykloje, bendruomenėje. Svarbu į problemą žvelgti solidariai, išsaugoti konfidencialumą, išlaikyti socialinį jautrumą

Diskusijos dalyviai nutarė artimiausiu metu informuoti mokyklų vadovus, socialinius pedagogus apie galimybę susutikti su projekto atstovais - būtina jau dabar užsiimti prevencija, užkirsti kelią galimai nelaimei.

Apibendrindami diskusiją dalyviai nusprendė, kad svarbu stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos teikimo aukoms srityje, keisti visuomenės nuostatas, ugdyti visų socialinę atsakomybę.


Publikuota 2013 m. balandžio 01 d. www.pakruojis.lt

 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...