Darbininkai iš Nepalo tik Lietuvoje sužinojo, kas yra vergovė ("15min.lt", 2017-08-30)

Gyvuliškos gyvenimo sąlygos, maistas kas antrą dieną, vietoje pažadėto atlygio už darbą – grašiai, sutrikusi teisėsauga ir sustojęs laikas Ruklos pabėgėlių centre. Tokią Lietuvą pamatė darbu Vilniaus rajone susigundę darbininkai iš Nepalo, pirmadienį pasprukę iš mūsų šalies.
 
Daugiau nei du mėnesius pralaukę pagalbos ir pinigų, nepaliečių darbininkai paliko Ruklos pabėgėlių centrą, kuriame laikinai buvo įkurdinti. Policija pradėjo tyrimą dėl prekybos žmonėmis, tačiau advokatai teigia, kad Lietuva neturi patirties sprendžiant tokias situacijas, o jų tik daugėja. 
 
Susiviliojo darbu Lietuvoje
 
15 Nepalo gyventojų į Lietuvą birželio 8 dieną atvyko su darbdavio pažadu, kad čia jiems bus mokamas 1300 eurų mėnesinis atlyginimas už darbą statybose. Tokį pasiūlymą jiems pateikė įdarbinimo agentūra Nepale. Tiesa, už įdarbinimą Lietuvoje jie turėjo sumokėti agentūrai maždaug po 10 tūkstančių eurų.
 
 „Atvykę į Lietuvą, jau kitos dienos rytą pradėjome darbą, kasėme anglis. Apgyvendino Visalaukės gyvenvietėje, Vilniaus rajone. Sąlygos buvo baisios“, – 15min pasakojo vienas iš nepaliečių Deonas Gurungas.
 
Juodu plastiku uždengti grotuoti langai, kad gyventojai nebūtų matomi. Aptrupėjusios sienos, lentgaliais apkalti kambariai, nušiurusios, gyventi netinkamos patalpos be kriauklės, tad dušas atstojo indaplovę.
 
Buities sąlygų Nepale neišlepinti darbininkai Vilniaus rajone buvo šokiruoti, todėl jie nusprendė viską nufotografuoti ir nufilmuoti.

„Nepaliečiai buvo šokiruoti pamatę, kad teks gyventi be durų, antisanitarinėmis sąlygomis. Tačiau į Lietuvą jie atvyko užsidirbti“, – 15min pasakojo jiems padėjusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
 
Kasdien maitino pažadais
 
Palikę šeimas Nepale ir spaudžiami skolų už vizas, darbininkai Vilniaus rajone uoliai pradėjo darbuotis. Po darbo pirmąją savaitę jokio atlyginimo negavo. Negavo ir antrą. „Davė tik po 10 eurų, kad maisto nusipirktume. Vienas surinkdavo pinigus ir išvažiuodavo į parduotuvę. Tačiau pinigų neužteko, valgėme savo atsivežtus makaronus iš Nepalo, o kai kada ir badaudavome“, – tikino D.Gurungas, vienintelis grupėje kalbantis angliškai.
 
Tikėjęsi dirbti statybose, jie Vilniaus rajone pasikeisdami kasė anglis.
 
Nepalo darbininkai oficialiai buvo įdarbinti mažojoje bendrijoje „Skolų birža“. Jos vadovas – „ponas Egis“ – nepaliečius maitindavo pažadais, kad atlyginimas tuoj bus išmokėtas. 
 
Statyba ir darbuotojų nuoma užsiimanti mažoji bendrija įregistruota Vilniuje, Panerių gatvėje. Nurodytas telefonas yra išjungtas, o jos vadovas yra Gurdeepas Grewalas. Vėliau nepaliečiai išsiaiškino, kad jis yra indas, greičiausiai tik statytinis, tačiau viskam vadovauja lietuvis „ponas Egis“.
 
„Jis vis sakydavo – rytoj algą gausit. Kai ateidavome rytojus, vėl tą patį kartodavo. Mums tai sukėlė nerimą, todėl kreipėmės į policiją dėl neišmokėtų atlyginimų“, – pasakojo nepalietis. Atvykėliai bent du kartus kreipėsi pagalbos.
 
Į gyvenamąją nepaliečių vietą atvykę pareigūnai turėjo būti pasibaisėję. „Jie labai stebėjosi, kaip mes galime gyventi tokiomis sąlygomis, fotografavo patalpas, sakė, kad mes būsime perkelti kitur, kad mums padės“, – pasakojo D.Gurungas, šiuo metu jau išvykęs iš Lietuvos.
 
Galiausiai pasirodė ir darbdavys.
 
„Egis mums aiškino, kad nėra darbo statybose, nors tai buvo žadėta, mes juk pasirašę sutartis. Jis labai supyko sužinojęs, kad kreipėmės į policiją. Tada nusprendė mums surengti egzaminą – teko parodyti, ką mokame. Po to pasakė, kad mes egzamino neišlaikėme ir būsime visi išvežti dirbti į Lenkiją“, – tęsė pasakojimą D.Gurungas. Darbdavys, pasak jo, buvo surinkęs pasus. Tik po to, kai apsilankė policija, buvo pažadėta, kad pasai bus grąžinti.
 
Beje, nepaliečiai prieš atvykdami į Lietuvą savo šalyje turėjo baigti statybininkų kursus, už kuriuos taip pat mokėjo iš savo kišenės. 
 
Nepaliečiai mobiliaisiais telefonais slapta įrašė, kaip šaukia, pasak jų, Egis. Šiuo įrašu pasidalino ir su 15min. Redakcija negali garantuoti jo autentiškumo, tačiau įraše girdisi grasinimai nepaliečiams, kad su jais bus susidorota, kad jie Lietuvoje nesulauks jokios pagalbos, o jų likimas priklauso tik nuo jo, Egio. Laužyta anglų kalba liejasi keiksmažodžiai.

Susikalbėti buvo sunku
 
Nepaliečiai grūdosi apgailėtinose patalpose, o dirbti ėmė grupėmis – vieni ilsisi, kiti eina anglių krauti. „Kartais visai nedirbdavome, tik sėdėdavome ir laukdavome. Žinote, labai sunku laukti ir darbo, ir pinigų, kai esi toli nuo namų, esi skolingas, ir dar laukia šeima tavo pinigų. Mes pradėjome labai nerimauti“, – atviravo D.Gurungas.
 
Galiausiai su policijos pagalba 15 nepaliečių buvo išvežti iš Visalaukės ir apgyvendinti Vilniuje, svečių namuose. „Mes čia gyvenome savaitę, mus apklausinėjo policija“, – pasakojo pašnekovas.
 
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis, pradėta nepaliečių apklausa. Tiesa, apklausti juos buvo sunku – beveik visi jie kalba tik hindi kalba. Galiausiai nepaliečiams buvo suteiktas nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis statusas, tačiau tai nieko nepadėjo.
 
Tyrimas dėl prekybos žmonėmis kol kas tęsiamas, įtarimai niekam nepareikšti, 15min patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimas Juodis.
 
Bylą kuruojantis prokuroras teigė perėmęs bylą po atostogų, vyksta tyrimas. Kokia bylos perspektyva, kai nepaliečių Lietuvoje jau nėra? „Tai neturi jokios reikšmės bylai“, – sakė prokuroras.
 
Atsidūrė pabėgėlių centre
 
Darbo ir pinigų neturintiems nepaliečiams pagalbos ranką ištiesė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Taip Nepalo darbininkų grupė atsidūrė Rukloje, pabėgėlių priėmimo centre.
 
Tiesa, nepaliečiai nebuvo pabėgėliai, turėjo leidimus gyventi, tačiau leidimai dirbti jau buvo atimti dėl vykstančio tyrimo. Grįžti namo jie negalėjo, nes neturėjo pinigų, o dirbti čia irgi nebuvo galimybės.
 
„Bandėme jiems padėti rasti darbą Lietuvoje, tačiau sunku rasti darbdavį grupei žmonių, nekalbančių angliškai. Kai kas siūlė įdarbinti juos nelegaliai, bet mes atsisakėme. Kol policija tęsė tyrimą, taip jie visą mėnesį Rukloje ir pralaukė“, – 15min pasakojo Centro vadovė Kristina Mišinienė.
 
Ji pastebėjo, kad nors pinigų ir negavę, praalkę nepaliečiai nesiskundė ir nekeikė Lietuvos. „Jie yra budistai, sakydavo, kad yra nusiminę dėl tokios situacijos“, – sakė K.Mišinienė.
 
Vienas iš darbininkų, D.Gurungas, tvirtino nieko bloga nenorintis pasakyti apie Lietuvą ir jos žmones. „Mums daug kas padėjo čia, tik gaila, kad taip ilgai užsitęsė tyrimas. Jei ne tie du mus apgavę žmonės – iš agentūros Nepale ir „Skolų biržos“, viskas būtų buvę gerai. Mes tik norėjome užsidirbti“, – ramiai dėstė nepalietis.Pasak jo, dalis darbininkų išvyko į Lenkiją, dalis į Portugaliją.
 
Lietuvoje daugėja atvejų, kai atvykę darbininkai iš tolimų šalių čia negauna pinigų, paliekami likimo valiai. Specialistai teigia, kad tokių situacijų tik daugės, nes Lietuvai trūksta darbo jėgos, tad užsieniečių darbininkų srautas tik didės.
 
Advokatė: Lietuvoje veikia schema 
 
Nepaliečiams pagalbos ranką ištiesusi advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė 15min prisipažino pirmą kartą gyvenime apsiėmusi ginti užsieniečius prekybos žmonėmis byloje. 
 
„Iš to negavau jokio atlygio, nes apsiėmiau juos ginti dėl smalsumo. Norėjau pažiūrėti, kaip tai veikia Lietuvoje. Koks pirmas įspūdis? Institucijos nesusikalba, nevyksta bendradarbiavimas, nežinoma, kas už ką atsakingas tokiose situacijose kaip ši“, – pasakojo ji.
 
Iš dalies tai yra dėl to, kad Lietuva neturi daug patirties sprendžiant tokias problemas. „Pasirodo, kad tokiais atvejais užsieniečiams niekas negali padėti, niekas neveikia, nors taip valstybėje neturėtų būti“, – įsitikinusi E.Samuchovaitė.
 
Advokato padėjėjos manymu, nepaliečių istorijoje būta ir jų pačių naivumo, tačiau ne tik. „Negaliu komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau galiu pasakyti, kad Lietuvoje veikia schema, kaip tokie žmonės įvedami, įtraukiami. Manau, kad mes matome tik viršūnėles, o apie daug atvejų net nesužinome“, – samprotavo nepaliečių interesus gynusi E.Samuchovaitė.
 
Su ja sutinka ir K.Mišininienė, nepaliečių istorijoje labiausiai nusivylusi teisėsaugos darbu. „Esu labai nusivylusi, kaip su tokiais nukentėjusiais dirba teisėsauga, neabejoju, kad ši byla bus nutraukta, nes nepaliečių jau Lietuvoje nėra. Kol jie dar buvo čia ir tikėjosi atgauti pinigus, pareigūnai apskritai su mumis nustojo bendrauti“, – skundėsi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
 
Autorius Marius Jokūbaitis

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...