Ar atsiras Lietuvos teismuose savanorių, teikiančių pagalbą nusikaltimų aukoms? ("teismai.lt", 2015-02-27)

Kasmet Norvegijos teismuose daugiau nei trys šimtai Raudonojo Kryžiaus savanorių suteikia psichologinę paramą beveik tūkstančiui žmonių, tapusių nusikaltimų aukomis ir liudytojais. Savanorystę pasirinkę studentai ir pensinio amžiaus norvegai padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms atsikratyti baimės liudyti ir tinkamai pasiruošti teismo posėdžiams. Kaip savanoriai prisideda prie teisingumo vykdymo, ar toks savanorių paramos teismuose tinklas prigytų Lietuvoje – šiais klausimais Vilniuje diskutavo Lietuvos, Lenkijos ir Norvegijos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) bei teismų sistemos atstovai.
 
Vengia liudyti antrą kartą
 
Renginyje „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ pasisakiusi Lietuvos Carito Pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė įvardino vieną bendrą NVO ir teismų tikslą – kad padariusieji nusikaltimą, gautų atlygį, o aukoms būtų suteikta reikiama emocinė pagalba.
„Deja, dažnai Lietuvos teismo koridoriuje susitikusios su savo skriaudiku, posėdžio metu pajutusios kaltinamojo artimųjų kvėpavimą į nugarą, nusikaltimų aukos kardinaliai pakeičia savo pirminius parodymus“, – apie komplikuotą prekybos žmonėmis aukų dalyvavimą teismo posėdžiuose pasakojo K. Mišinienė.
 
Pasak jos, po pirmojo teismo proceso reikia dėti dideles pastangas, kad nukentėjusiosios liudytų teisme antrą kartą. „Kartais nusikaltimų aukas gaudome po visą Lietuvą. Jos nesupranta pareigos liudyti, kaip pilietiškumo. Tai jų realaus kasdienio gyvenimo saugumo klausimas“, – atvirai sakė Lietuvos Carito atstovė ir kartu kėlė klausimą, kaip sumažinti aukos dalyvavimo teisme vengimo procesą.
 
Dėmesys kaltinamajam, o ne aukai
 
Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėjos teisės ir politikos klausimais Mėtos Adutavičiūtės manymu, esminė problema yra ta, kad baudžiamasis procesas dažnai būna neaiškus, klaidus ir ne visada pritaikytas nukentėjusiojo poreikiams.
 
„Teisingumo sistemos dėmesys labiau yra sutelktas į įtariamąjį ir jo patraukimą atsakomybėn. O nukentėjęs asmuo prieš teismo posėdį nedrąsiai stovi pasimetęs kažkur salės kampe ir bijo net pajudėti“, – teigia M. Adutavičiūtė.
 
Jos manymu, nukentėjusiųjų patirtys yra labai įvairios, o Lietuvoje trūksta vieningos tvarkos, kaip bendrauti su nukentėjusiais asmenimis įvairiose ikiteisminio tyrimo stadijose ir atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą.
„Su aukomis turėtų būti elgiamasi pagarbiai, jautriai, individualiai, profesionaliai ir jų nediskriminuojant. Būtina sudaryti sąlygas nukentėjusiesiems iš anksto pasiruošti liudyti teisme. Taip pat reikia aiškaus reglamentavimo, kuris apibrėžtų teisę į fizinę apsaugą aukoms, kurios nesijaučia saugios dalyvaudamos teismo procese“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.
 
Svarbu atkurti saugumo jausmą
 
Renginyje dalyvavęs psichologijos mokslų daktaras, „Žmogaus studijų centro“ prezidentas Gintaras Chomentauskas ragino atkreipti dėmesį į faktą, kad nukentėjusysis – nėra vien įrodymų šaltinis.
 
„Tai asmuo, kurio psichologinis ir socialinis balansas yra pažeistas. Nusikaltimas supurto mūsų psichologinį pasaulį, jis pakeičia mūsų vidinį balansą, įveda abejonę, ar galime pasitikėti žmogumi. Todėl labai svarbu ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nepadaryti nukentėjusiajam papildomos žalos“, – sakė jis.
 
G. Chomentausko teigimu, šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu nukentėjusiajam labiausiai reikia išsikalbėti, sutvirtinti asmenybę ir atkurti saugumo jausmą. „Svarbiausia – kuo greičiau padėti nusikaltimo aukai atgauti psichologinę pusiausvyrą“, – kalbėjo psichologas.
 
Pirmieji žingsniai jau žengti
 
Norvegijos teismų administracijos ir norvegų teismų Liudytojų tarnybos atstovė Jenny Melum, atvykusi į konferenciją pasidalyti gerąja praktika, pasakojo, kad pagrindinis specialiai apmokytų savanorių Norvegijos teismuose tikslas – suteikti nukentėjusiesiems žmogišką paramą ir raktinę informaciją apie teismo posėdį.
„Žinodami, kur sėdės teismo salėje, kokia eiga vyks teismo posėdis, nukentėjusieji jaučiasi daug tvirčiau ir gali susitelkti į tikslių parodymų davimą. Reikiama pagalba padeda sumažinti netikrumą, duodant parodymus“, – savanorių pagalbos privalumus vardino norvegė J. Melum.
 
Vilniuje diskutavę ekspertai ir praktikai, įgiję savanoriško darbo su liudytojais ir nusikaltimo aukomis patirties, pasidžiaugė, kad Lietuvos teismuose jau pradėtos diegti pirmosios liudytojų ir nusikaltimo aukų saugumui užtikrinti skirtos priemonės – didžiausiuose apygardų teismuose įdarbinti kvalifikuoti psichologai pamažu kuria vienodą psichologinės pagalbos teikimo teismuose sistemą. 
 
Anot Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės, pabendravus su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovais, pradėjo aiškėti, kad labai svarbu, jog žmonės suprastų, kas jų laukia teisme ir jaustųsi psichologiškai pasiruošę liudyti. „Todėl pernai buvo išleisti ir kartu su teismo šaukimais pradėti platinti specialūs lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, skirti supažindinti liudytojus ir nukentėjusiuosius su teismo proceso eiga, informuoti, kokios proceso dalyvių teisės ir pareigos, kaip pasiruošti apklausai teisme, kada kompensuojamos patirtos išlaidos ir kita“, – sėkmingą teismų ir NVO bendradarbiavimo pradžią prisiminė R. Molienė.
 
Pasak jos, teisėjams rūpi, kaip jaučiasi nusikaltimo auka. „Nagrinėdami bylas, teisėjai turi remtis objektyviais parodymais, todėl labai svarbu, kad asmenys teisme jaustųsi saugiai, neužsisklęstų ir nebijotų prabilti. Savanorių paramos Lietuvos teismuose idėja kilo kartu su teisėjais lankantis Norvegijos teismuose. Ar ji prigis Lietuvoje, priklausys nuo teismų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų. Teismai, savo ruožtu, ir toliau dės visas pastangas, kad užtikrintų saugų nukentėjusiųjų dalyvavimą teismo procese“, – sakė R. Molienė.
 
Tarptautinė konferencija „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: NVO ir teismų bendradarbiavimas“ organizuota iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ dvišalio fondo lėšų.
 
Šios programos projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis kovo pradžioje startuos virtuali teismo posėdžių salė ir prasidės specialūs teismų darbuotojų ir NVO atstovų mokymai „Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese“.
 
 
Publikuota 2015 m. vasario 27 dhttp://www.teismai.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...