15-metės istorija: motina kaimynui pardavė už butelį ("delfi.lt" 2015-12-31)

Penkiolikmetė Regina (vardas pakeistas – DELFI) tikros motinos už butelį buvo parduota kaimynui, kuris ja naudojosi, o kai nepilnametė pagimdė ir kiek paaugino dukrą, išvarė dirbti – kad veltui duonos nevalgytų.
 
 Pasak Reginos, ji neatsimena, kad būtų mačiusi blaivią mamą. Kai parsivedė sugyventinį, ji su trimis broliais ir seserimis buvo išsiųsta pas močiutę, tačiau ir ši gėrė.
 
 Kai mergaitė baigė pradinę mokyklą, jie grįžo pas mamą, kuri su sugyventiniu sugyveno dar du vaikus, tačiau alkoholio neatsisakė.
 
 Mamos mylimasis vaikus engė, kelis kartus buvo teistas dėl smurto prieš juos. Dažniausiai kliūdavo Reginai, nes būtent ji kviesdavo pagalbą – pareigūnus, socialinius darbuotojus.
 
 „Aš ir būdavau dėl visko kalčiausia. Patėvis mus mušdavo, o mamai tai nebuvo įdomu. Kartą taip spyrė į pilvą, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Buvau 11-12 metų. Kitas teismas buvo, kai jis tyčia į sieną metė butelį, kurio šukės pabiro į lovą, ir man liepė ant jų gulėti“, – pasakojo Regina.
 
 Gąsdindavo, kad nusižudys Labiausiai jai iš vaikystės įstrigę, kaip prisigėrusi mama gąsdina eisianti kartis, o ji su broliais ir seserimis verkdami prašo to nedaryti.
 
 „Kartą pasakė, kad nusiskandins, ir ėmė bristi į ežerą. Mes su broliu krante maldaujam grįžti, o ji vis viena brenda gilyn. Kai dabar pagalvoju, tai toks kaip ir psichologinis smurtas buvo – prisigerti ir paskui dėl sumauto savo gyvenimo demonstratyviai žudytis. Atsimenu, tada springdama ašarom lėkiau per lauką atnešti mamai kailinių, kad nesušaltų. Bendraujam, bet su ja ryšio, kaip su mama, nejaučiu“, – sakė Regina.
 
 Buvo vos 14-os, kai susipažino su kaimynu, po močiutės mirties atsikrausčiusiu į šalia esantį namą, kurį paveldėjo.
 
 Kaimynas atnešė butelį – ir mama liepė eiti su juo
 
„Atsibudusi ryte rasdavau jį sėdintį ant mano lovos su kava, kurios jam išvirdavo ir paduodavo mano mama. Klausdavau, kodėl tas daugiau nei dešimt metų vyresnis žmogus čia, tačiau mama tik pasidžiaugdavo, kad kaimynas geras, atneša dovanų. Taip išėjo, kad vieną vakarą kaimynas atnešė mamai butelį, o ji liepė man susirinkti daiktus ir eiti pas jį. Kaip paskui kaime kalbėjo, pardavė mane už butelį“, – suvirpėjo balsas Reginai.
 
 Gyvenimas su „seniu“ penkiolikmetei nebuvo geresnis nei mamos namuose. Kaimynas ją niekindavo, vadindavo „ubage“, tikros motinos už butelį jam parduota, varydavo iš namų, liepdamas susikrauti daiktus ir dingti.
 
 Būdama penkiolikos ji pastojo. Kaip pasakojo DELFI, ginekologai patvirtino, kad antras nėštumo mėnuo, bet niekam tai nebuvo įdomu.
 
 „Kai pagimdžiau, atvažiavo motina, bet tik todėl, kad neturėjau šešiolikos ir vienos nebūtų išleidę. Niekas man nepadėjo auginti vaiko, neklausė, kaip man sekasi. Laimei, turėjau atskirą kambarį, o kitame su draugais ir meilužėmis linksminosi jis. Pinigų neduodavo, prie visų užgauliodavo, o kai dukrai sukako metukai, pradėjo varyt į darbą“, – pasakojo Regina.
 
 Įsidarbino pagalbine darbuotoja
 
 Kaip paaiškėjo kalbantis, būdama nėščia ir tokiomis sąlygomis augindama mažylę, ji kažkaip sugebėjo baigti mokyklą. Pusantrų metukų mergaitę pradėjusi vesti į darželį, gamybinėje įmonėje įsidarbino pagalbine darbuotoja.
 
 „Jis vertėsi mašinų perpardavinėjimu ir kadangi reikėjo pinigų, liepė pasiimti greitąjį kreditą, kurį pardavęs mašiną pažadėjo grąžinti. Nenorėjau, bet paėmiau 700 eurų, nes spaudė ir grasino išmest su vaiku“, – prisiminė Regina. Kadangi jos pajamos buvo oficialios, netrukus buvo paimtas dar vienas kreditas. Šį kartą 850 eurų.
 
 „Netrukus po to eilinį kartą buvau vejama iš namų. Susirinkau daiktus iš su dukra išvažiavau pas močiutę, kuri netoli gyveno. Dukra ėjo į darželį, aš dirbau. Paskui sesuo pasiūlė kraustytis į Jonavą, už 50 kilometrų nuo namų, kad būčiau toliau nuo tos aplinkos, kad manęs viešai nežemintų, nekaltintų, nežlugdytų“, – sakė jauna mama.
 
 Su seserimi sutarė, kad pas ją glausis 3 mėnesius, nes 4 asmenims vieno kambario bute ir taip buvo ankšta, o prisidėjo dar ji su dukra.
 
 Išeities ieškojo Vokietijoje
 
 Seseriai padedant Regina Jonavoje susirado darbą, tačiau pajamos buvo nedidelės, nes dukra dažnai sirgo ir tekdavo imti nedarbingumo lapelius, pirkti vaistų.
 
 Reikėjo pradėti nuomotis būstą, mokėti mokesčius, už darželį, o pasiskolinti nebuvo iš ko. Regina vėl paėmė greitąjį kreditą. Kad galėtų atiduoti skolas, pabandė išvykti užsidirbti į užsienį.
 
 „Pinigų kelionei paskolino tėtis, kuris Vokietijoje seniai gyvena. Kai užsidirbau, jam iškart atidaviau. Jis ir įsidarbinti padėjo“, – pasakojo DELFI pašnekovė. Tačiau prieš porą mėnesių ji grįžo iš Vokietijos, kur dirbo automobilių detalių kontroliere. Kaip paaiškino, nepajėgė gyventi atskirai nuo dukters. Kol buvo išvykusi, mergaitę prižiūrėjo jos sesė.
 
 „Išsivežti dukters man neišėjo, nes darbas, kurį gavau nemokėdama vokiečių kalbos, buvo pamaininis, o savaitinių darželių nėra. Be to, būtų reikėję sutvarkyti labai daug visokių formalumų, norint vaiką išsivežti“, – sakė ji
 
3000 eurų – kaip kosmosas
 
 Grįžusi į Jonavą vėl teko ieškoti būsto nuomai. Rado dviejų kambarių, už kurį moka 70 eurų nuomos mokestį. Kompensacijos už komunalines paslaugas kol kas negauna, nes savivaldybėje tvarkomi dokumentai.
 Prieš šventes Regina gavo pirotechnikos pardavėjos darbą. Už šį mėnesį jau gavo 50 eurų avansą, bet tiksliai nežino, kiek gaus algos, nes „darbas – ne visą darbo dieną ir tik iki sausio“.
 
 Dabar Reginai 20 metų, jos dukrai ketveri. Du kreditus ji paėmė gyvendama su dukters tėvu, dar du, kad turėtų iš ko gyventi su vaiku, prie kurio išlaikymo tėvas neprisideda.
 
 „Sakė, jei duosiu į teismą dėl alimentų, suės mane su visais šūdais ir aš nieko negausiu, nes oficialiai jis nieko neuždirba. Tam, kad prisiteisčiau vaiko išlaikymą, taip pat reikia pinigų, o aš jų neturiu. Beveik 3000 eurų, kurios dabar esu skolinga kreditų bendrovėms, man kaip kosmosas. Tokių pinigų aš gyvenime nemačiusi. Nuo galvojimo, ką daryti, man plyšta galva, bet neįsivaizduoju, ko griebtis“, – kalbėjo Regina, per DELFI norėjusi prašyti pagalbos.
 
 Didžiausia jos svajonė – kažkaip išlipti iš šitos duobės ir „savo dukrą išauginti išsimokslinusią, protingą, nes išsilavinimas labai svarbus žmogui“.
 
 Svajoja dirbti darželinukų auklėtoja
 
 Jei galėtų rinktis, ji pati norėtų tapti buhaltere, bet labiausiai – darželio auklėtoja, nes „vaikai – kažkas stebuklingo“.
 
 Reginai skauda širdį, kad su girtaujančiais mama ir patėviu dar gyvena du nepilnamečiai jų vaikai, o mokyklinio amžiaus sesuo glaudžiasi pas močiutę.
 
 „Socialinės tarnybos puikiai žino mūsų šeimą, lanko socialiniai darbuotojai, atvyksta pareigūnai, bet kas iš to. Vaikams nuo to ne geriau – jie vis viena grįžta į tą pačią aplinką. Ištrūkti iš užburto rato net norint sunku“, – patyrė Regina.
 
 Paklausta, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos seksualinio išnaudojimo, kai nuo daug vyresnio kaimyno 15-os tapo nėščia, sakė, kad ne.
 
 Reikia ne formalistų, o žmonių, kurie mūru stotų ginti išnaudojamų vaikų
 
Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė Reginos istoriją vadino skaudžia. „Tačiau jeigu norime ne tik pagailėti, padejuoti, kad daug Lieuvoje alkanų, neprižiūrimų vaikų, nepilnamečių, pastojančių nuo suaugusių „dėdžių“ - turime reformuoti tiek centrinę, tiek regionines Vaiko teisių apsaugos tarnybas“, - DELFI sakė ji.
 
K. Mišinienės įsitikinimu, šiandien mums reikalinga tarnyba, kuri norėtų ir žinotų kaip padėti tokiems vaikams, kad tai būtų žmonės, mūru stojantys už išnaudojamus vaikus. „Ar tai neįmanoma misija mūsų „vis į didesnę gerovę“ žengiančioje šalyje?“ - klausė visuomeninės organizacijos atstovė.
 
 Greitieji kreditai, neribojamai išduodami mažas pajamas turintiems žmonėms, akcentuojant, kad kiekvienas turi realiai įsivertinti savo galimybes – atskira problema.
 
 Kokie saugikliai privalomi išduodant greituosius kreditus, DELFI klausė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Živilės Zabotkienės.
 
 - Kaip reikalaujama tikrinti greitųjų kreditų gavėjų išlaidas?
 
 -Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta ne tik vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, bet ir pabrėžiama, kad vertinant jį galima remtis tik tokia iš vartojimo kredito gavėjo gauta informacija, kuri yra pakankama.
 
 Vartojimo kredito gavėjo finansiniai įsipareigojimai, kaip ir pajamos bei jų tvarumas, turi būti vertinami remiantis ne tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje pateiktais duomenimis, bet ir surinkus pakankamai informacijos ir duomenų, pagrindžiančių pateiktos informacijos objektyvumą ir leidžiančių įrodyti tinkamą vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus vykdymą.
 Vartojimo kredito davėjas, surinkęs visą reikalingą informaciją ir (arba) dokumentus, privalo išanalizuoti visus surinktus duomenis, juos palyginti ir remdamasis pakankama informacija priimti sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo konkrečiam vartojimo kredito gavėjui.
 
 Vartojimo kredito davėjas veikia nepažeisdamas įstatymo tik su sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
 
-Ar kreditų bendrovės turi galimybių patikrinti realias gavėjų išlaidas (t.y. tai, ką jie deklaruoja)?
 
 Vartojimo kredito davėjas, siekdamas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, gali ir turėtų naudoti įvairias vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti reikalingos informacijos rūšis ir šaltinius, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėtų apimti tiek paties vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, tiek duomenų bazių patikrinimų rezultatus.
 
 Vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir aplinkybes, gali savo nuožiūra nuspręsti, kokius informacijos šaltinius ir rūšis naudoti vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimui atlikti, tačiau kiekvienu atveju toks sprendimas turi būti argumentuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, o vartojimo kredito davėjo naudojamos priemonės ir informacijos šaltiniai turi būti pakankami.
 
 
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Martynas Žilionis
Publikuota 2015 m. Gruodžio 31d.
http://www.delfi.lt

 
 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...