„Lietuvos Caritas“: prekybos žmonėmis aukos iš Lietuvos dažniausiai vežamos į JK ("anglija.lt", 2015-02-06)

Labdaros organizacija „Lietuvos Caritas“ perspėja, kad vis daugiau lietuvių patenka į prekeivių žmonėmis pinkles. Jeigu anksčiau į tokių nusikaltėlių rankas patekdavo naivios provincijos merginos, tai dabar jų aukomis vis dažniau tampa vyrai ir net vaikai. Specialistai sako, kad dažniausiai tokie žmonės vežami į JK.
 
Iš Lietuvos vergijon vežami ir mažamečiai

Ilgą laiką Lietuvoje nuo prekeivių žmonėmis dažniausiai nukentėdavo jaunos moterys ir merginos, kurias išveždavo į sekso vergiją. Tačiau paskutiniu metu pastebima tendencija, kad vis daugiau į prekeivių žmonėmis pinkles pakliūva vyrų ir netgi vaikų, kurie svečiose šalyse verčiami vogti ir sukčiauti. Jauniausiam lietuviui, pasmerktam vergovei, tebuvo 13 metų. Laimė, vaikui pavyko pabėgti.

Jauniausia auka

Viename atokiame Lietuvos rajone gyvenęs vaikas į geraširdžiais dėdėmis apsimetusių pirklių rankas pakliuvo neatsitiktinai. Pastarieji paprastai aukų ir ieško probleminėse ar asocialiose šeimose, kur vaikai (ir ne tik vaikai, bet ir jaunos merginos ar moterys – aut. past.) nepatiria nei meilės, nei šilumos, kur pinigų stinga ne tik būtiniausioms prekėms, bet net ir maistui. Rytis (vardas pakeistas – aut. past.) ir augo panašioje šeimoje. Tėvai girtuokliaudavo, tad savo vaikams skirti dėmesio nebuvo kada. Kai tie „geradėjai“ pasiūlė „dovanėlę“ Ryčiui – girdi, nieko nematęs, niekur nebuvęs, nuvešim mes tave Londono apžiūrėti – tėvams nė netoptelėjo mintis, kad tie „dėdės“ ne Londono apžiūrėti jų sūnų veža, o ketina jį įkinkyti nusikaltimus daryti. Gavę pinigų alaus „bambaliui“, pasirašė dokumentus, kad sutinka išleisti nepilnametį sūnų į užsienį ir vėliau nė nepasidomėjo, kaip jam sekasi...

O nuvežė vaikinuką į Daniją, kur buvo pareikšta: nuo šiol privalėsi ... vogti. Berniukui buvo nurodyta, iš kur ir ką jis turi pavogti ir pristatyti savo „globėjams“. Nusikaltėliai, apgaule išvežę vaiką į užsienį, pagrasino jam, jei šis priešinsis, nusuks sprandą. Laimė, kad ir įbaugintas vaikas stengėsi išlaukti progos, kada galės pabėgti. Jam pasisekė pasprukti nuo savo išnaudotojų ir pasislėpti, danų policija suteikė pagalbą, o Lietuvos ambasada padėjo nepilnamečiui grįžti į Lietuvą. 

Prokuratūra jau baigė ikiteisminį tyrimą, kaltininkai nustatyti ir byla šiomis dienomis bus pradėta nagrinėti teisme. 
 
Padaugėjo vyrų – vergų
 
Tiek kriminalistai, specializavęsi prekybos žmonėmis bylose, tiek ir „Lietuvos Carito“ socialiniai darbuotojai bei psichologai tvirtina, jog pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai prekiautojų žmonėmis aukomis tampa ir vyrai, ir net vaikai. Jie dažniausiai išvežami nusikaltimams daryti į Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Daniją. Šiose šalyse ne tik vagiliauja, bet ir įgyvendina nusikaltėlių Lietuvoje jau seniai puikiai įvaldytą sukčiavimo meną. Daugėja ir vaikų, kurie išvežami ir išnaudojami pornografijai. Tai žymiai daugiau pajamų nešanti nusikalstama veikla nei, tarkim, vagiliavimas ar elgetavimas.
 
„Aukų paprastai ieškoma skurdžiai besiverčiančiose, asocialiai gyvenančiose šeimose, ypač kaimuose, aukų su įvairiomis negaliomis, – aiškino situaciją Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTS) 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Alfredas Gineika. – Nusižiūrėtai aukai sakoma: „Ką tu čia turi? Nieko. Važiuojam, mes parūpinsim tau darbą ir vargo nematysi.“

Pasak A. Gineikos, prekeiviai žmonėmis yra atidirbę ir kitus verbavimo modelius. „Jei auka mergina, tai būna, jog siekiama jos dėmesio, įvairiomis smulkiomis dovanomis stengiamasi įgyti pasitikėjimą, vėliau imama kalbėti apie meilę ir vestuves, – pasakoja prekeivių žmonėmis verbavimo vingrybes KPONTS 2-ojo vyriausiasis tyrėjas. – Kai auka psichologiškai paruošta – besąlygiškai tiki savo mylimuoju, šis staiga pasiūlo važiuoti į užsienį ir užsidirbti jų „bendro gyvenimo pradžiai“. Ir mergina nė nesusimąsto, jog tai pinklės – abu važiuoja, abu dirbs! Tačiau vos nuvažiavus į svečią šalį mergina dažniausiai išprievartaujama keleto „mylimojo“ draugų, o po to parduodama į viešnamį, kaip taisyklė, albanams ar pakistaniečiams. Panašiai nutinka, jei merginos ar vaikinai užkimba ant taip vadinamo „vebmodelio“ skelbimo, kuriame rašoma, kad modeliu galima tapti net nemokant jokių užsienio kalbų.“

Vogti ir sukčiauti

O štai Panevėžio apygardos teismas tebenagrinėja 8 jaunų vyrų, susibūrusių į gaują iš įvairių Lietuvos miestų: Panevėžio, Kėdainių, Vilkaviškio ir Kupiškio rajonų, ir ketinusių išvežti į Vokietiją bent 6 jaunus savo tautiečius. Ten jie būtų buvę verčiami (o kai kurie jau net buvo priversti) daryti nusikaltimus: vogti arba dirbti kartu su sukčiais, viliojančiais iš vokiečių pinigus.

Kaltinamųjų suole sėdi Artūras Songaila, Raimondas Krilavičius, Elas Vaitkevičius, Dainius Serpauskas, Andrius Juška, Deimantas Sakalauskas, Dainius Burškys ir Tomas Jozėnas. Visi vyrai jau – teisti, kai kurie net ne kartą. 

Pusė iš jų – D. Burškys, D. Sakalauskas, A. Songaila ir R. Krilavičius – į teismo posėdžius vežiojami iš tardymo izoliatoriaus. A. Juška ir T. Jozėnas teismo verdikto laukia laisvėje, bet už tai jiems teko sumokėti užstatą – po 30 000 litų (beveik 8700 eurų), likusiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. 

Kokios bus skirtos (ar neskirtos) bausmės, dabar aiškinasi teisėjų kolegija, nustatinėdama kiekvieno jų įnašą į įvykdytus nusikaltimus. 

Psichologinis spaudimas

O ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje turima duomenų, kad kaltinamieji nusižiūrėdavo darbo neturinčius, patiklius, socialiai pažeidžiamus jaunus vaikinus ir pasiūlydavo jiems važiuoti į Vokietiją neva legaliai dirbti fabrikuose. Tačiau iš tikrųjų jų laukė visai kitoks „darbas“. Apsukrūs nusikaltėliai versdavo savo aukas vogti iš automobilių brangią įrangą: navigacinius prietaisus, muzikinius centrus bei paliktus automobiliuose vertingus daiktus. Kitus jaunuolius siųsdavo „surinkti“ vertingų daiktų į nužiūrėtus pasiturinčių vokiečių namus ar butus. Treti – dirbdavo sukčių „kojomis“. Nusikaltėliai Vokietijoje sėkmingai naudojo visiems gerai Lietuvoje žinomą sukčiavimo modelį, kai pasirinktai aukai – dažniausiai rusakalbiams Vokietijos piliečiams – būdavo skambinama ir tvirtinama esą šeimos narys ar giminaitė pakliuvo į avariją ar padarė kokį nors nusikaltimą ir dėlto skubiai reikalingi pinigai. Pas patikėjusiais melu gyventojus pinigų paimti ir buvo pasiunčiamos „kojos“ – apgaule į šią šalį atvežti lietuvaičiai. 

Už „darbą“ prekeivių žmonėmis aukos ne tik kad negaudavo atlygio, bet jiems niekas nesuteikdavo netgi pastogės – vyrukai turėdavo nakvoti automobiliuose, ar parkuose ant suolelių. Iš jų buvo atimti dokumentai ir pagrasinta, jei nepaklus ar reikš nepasitenkinimą, bus įduoti į vietos policijos pareigūnų rankas kaip „užkietėję vagišiai“. 

Trims iš 6 nukentėjusiųjų pasisekė labiau – nusikaltėliai dėl jų, kaip dėl tikrų vergų, buvo jau suderėję ir gavę pinigų, tik, laimė, nespėjo išvežti darbams į Vokietiją. Pareigūnai juos surado uždarytus apleistoje sodyboje Kupiškio rajone, Subačiuje ir išvadavo.

Kitiems trims vis dėlto teko paragauti vergų duonos: jiems teko ir vogti, ir po medžiu nakvoti. 

„Nemokantys kalbos, nesusivokiantys aplinkoje, neturintys pinigų jie buvo išsigandę ir nesipriešindami paklusdavo kaltinamųjų nurodymams“, – sakė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.

Įdomu tai, kad kupiškėnas E. Vaitkevičius (25 m.) ir Kėdainių rajono gyventojas D. Serpauskas (37 m.) Vokietijos rusakalbius apgaudinėjo atlikdami bausmes už kitus nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Matoma tik viršūnė

„Lietuvos Caritas“ socialiniai darbuotojai bei psichologai, padedantys atsitiesti prekybos žmonėmis aukoms, vienu balsu tvirtina, kad tai, kas išplaukia į viešumą, yra tik ledkalnio viršūnė. „Aukos bijo kalbėti. Jos bijo ne tik to, kad su jomis bus susidorota ar dar kartą bus išvežtos į vergiją ir ten vėl patirs baisias kančias, bet baiminasi, kad liks nesuprastos, kad dėl patirtų kančių visuomenė apkaltins jas pačias, – dalijosi savo patirtimi „Lietuvos Caritas“ psichologė A. Ladauskienė. – Sekso vergijoje baisų pažeminimą – tiek fizinį, tiek psichologinį – patyrusios merginos sunkiai grįžta į normalų gyvenimą. Jas nuolat persekioja baimė vėl būti parduotai, jos bijo vyrų. Pastebėjau, kad net psichologui vyrui jos negali atsiverti, nes šis jų akyse yra tarsi blogio įsikūnijimas – juk paprastai ir suteneriai su savo aukomis iš pradžių elgiasi maloniai, o vėliau iš jų kaip įmanydami tyčiojasi ir net luošina jas fiziškai. Po patirto košmaro šioms moterims sunku užmegzti ilgalaikius santykius, sukurti šeimą, jos neapsieina be vaistų, nereta pražūsta alkoholio liūne ar net ryžtąsi savižudybei. Jas nuolat persekioja baimės ir kaltės jausmas. Tuo labiau, kad visuomenė kol kas sunkiai tiesia tokioms aukoms pagalbos ranką.“
 
Psichologė įsitikinusi – net, jei nusikaltėliai pasodinami į kaltinamųjų suolą, aukos teismuose patiria didžiulį išbandymą – joms tenka vėl ir vėl pasakoti apie patirtas kančias, kurias nori kuo greičiau užmiršti. Anot, A. Ladauskienės, nors visada šalia jų būna „Carito“ atstovės, pasirengusios pagelbėti ir padrąsinti nukentėjusiąją, įstatymdaviams derėtų atkreipti dėmesį ir pakoreguoti baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad aukos nebūtų traumuojamos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu, kad jų parodymų, užfiksuotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pakaktų ir joms nebereikėtų dalyvauti teismo posėdžiuose bei dar ir dar kartą susitikti su savo išniekintojais.

Kaip taisyklė, tokių bylų nagrinėjimas tęsiasi gana ilgai ir prekiautojai žmonėmis įvairiomis priemonėmis stengiasi jas vilkinti. Kad išvengtų bausmės, neretai bando paveikti nukentėjusiąsias, grasinimais ar pinigais versdami pakeisti parodymus.

Lietuvos Caritas, matydamas didelį poreikį, nuo šių metų atidarė visą parą veikiančio SOS skambučio liniją.

Numeris +370-679-61617 skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Patyrusių specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Sėmėsi patirties

Nuo 2013 metų „Lietuvos Caritas“ kartu su Londono policija, nevyriausybinėmis Didžiosios Britanijos organizacijomis Rahab ir STOP THE TRAFFIK, taip pat NVO Borgorete iš Perugia miesto Italijoje vykdo projektą, finansuojamą Europos Komisijos, Kovos prieš nusikaltimus ir prevencijos programos. Šį projektą remia Londono Royal Kensington and Chelsea savivaldybė, kuri yra pagrindinė projekto vykdytoja, Westminster savivaldybė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba Lietuvoje.

Tad neseniai grupė patyrusių šioje srityje specialistų iš Lietuvos kartu su projekto koordinatore Kristina Mišiniene dalyvavo Londone vykusioje baigiamojoje konferencijoje, kur dalijosi patirtimi. Joje dalyvavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Justinas Kuzmickas, sėkmingai atlikęs ne vieną ikiteisminį tyrimą prekybos žmonėmis baudžiamosiose bylose, sakė, kad toks pasidalijimas patirtimi – labai naudingas.

„Anglai yra paruošę įstatymo projektą, kuriame aiškiai apibrėžia, kas yra prekyba žmonėmis ir, kas yra prekybos žmonėmis auka, – dalijosi įspūdžiais J. Kuzmickas. – Pas mus plačiau prekybos žmonėmis (PŽ) sąvoka yra apibrėžta Baudžiamajame Kodekse (BK). Tačiau anglai įsitikinę, jog BK nepakankamai apibrėžia PŽ, todėl leidžia atskirą įstatymą, kur kartu yra numatyta socialinė, psichologinė ir kita įstatymo įtvirtinta pagalba aukoms.“

Ir keičiasi, ir ne

Anot „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės, valstybės pozicija šios problemos sprendime gerokai pasikeitusi į gerąją pusę.

„Valstybė pripažįsta šios problemos egzistavimą ir skiria pajėgas jai spręsti, tačiau atskiruose sektoriuose situacija kiek kitokia. Didmiesčiuose pradedami tik 1 – 2 ikiteisminiai tyrimai, aukoms pagalbą teikia tik nevyriausybinės organizacijos“, – sakė K. Mišinienė.

Be to, didesnio dėmesio šiai problemai spręsti (gal greičiau – neleisti nusikaltimui įvykti) pasigendama ir iš savivaldybių bei seniūnijų vaikų teisių apsaugos, socialinių darbuotojų, švietimo ar globos įstaigose dirbančių pedagogų“.

„Prie kiekvieno žmogaus mes nepastatysime po specialistą“, – ne kartą atsišaukė vaikų teisių apsaugos bei socialiniai darbuotojai. Tačiau, kas jei ne vaikų teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, pedagogai geriausiai pažįsta šeimas, kuriose auga vaikai, galintys tapti potencialiomis prekeivių žmonėmis aukomis. Globos namų darbuotojai taip galėtų būti atidesni, atkreipti dėmesį, kai aplink jų globotinius ima sukiotis įtartini žmonės. Pedagogai – nors jie tvirtina, kad tai tėvų pareiga – galėtų nebūti abejingi, jei pasikeičia mokinio elgesys ar išvaizda. Šiuo metu, atrodo, abejingumo (ar nesugebėjimo dirbti?) netrūksta.

Neretai pareigūnai, susidomėję vieno ar kito vaiko likimu (neretai nepilnametis jau būna įkliuvęs į prekeivių nagus), iš minėtų tarnybų išgirsta ne norą bendradarbiauti ir imtis spręsti problemą, o keistą klausimą: „Kas nutekino informaciją, iš kur žinote?“ 

TIK FAKTAI:

Pastebimos naujos prekybos žmonėmis tendencijos: darbinis išnaudojimas, išnaudojimas kriminalinėms veikoms bei fiktyvios santuokos.

Viena pagrindinių prekybos žmonėmis sričių išlieka prostitucija.

Pagrindine šalimi, į kurią vežamos aukos iš Lietuvos – Didžioji Britanija. Tačiau jos gabenamos ir į Skandinavijos šalis, Daniją, Ispaniją, Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.

Maždaug 60 procentų prekybos žmonėmis aukų išvežama, 40 procentų išnaudajami čia pat, Lietuvoje.

Dažniausiai į nusikaltėlių pinkles pakliūva moterys, ypač vienišos mamos. Tačiau jau fiksuojama, kad prekeivių žmonėmis aukomis tampa ir studentai, globos namų auklėtiniai ir net jaunos šeimos.

„Lietuvos Caritas“ prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms kasmet suteikia pagalbą 100-120 žmonių visoje Lietuvoje. 

Šalyje yra pradėta apie 40 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis.

Vien 2014 metais Lietuvoje pradėta 16 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, nustatytos 22 aukos (9 vyrai, 11 moterų, 2 vaikai), 18 įtariamųjų. Išnaudojimo tikslai: prostitucijai – 5 nusikalstamos veikos, darbiniam išnaudojimui – 2, nusikaltimams daryti – 8.
 
 
Aurelija Žutautienė
 
Publikuota 2015 m. vasario 06 d. http://www.anglija.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...