„Ekspozicija ant ratų“ pasiekė ir Ukmergę ("gzeme.lt", 2015-09-17)

Trečiadienį Ukmergėje, prie Kultūros rūmų ir prekybos centro „MaximaXX“, esančio Žiedo gatvėje, galima buvo išvysti namelį ant ratų. Į jį užėjusieji turėjo galimybę susipažinti su rekonstruotomis seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo sąlygomis, jų buvimo nelaisvėje žiauria kasdienybe. Ši „Ekspozicija ant ratų“ – tai prevencinė-socialinė akcija, kurią organizavo Lietuvos Caritas, vykdydamas projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė mūsų mieste apsilankiusios prevencijos programos koordinatorė Erika Panova ir socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, praėjusių metų spalį, minint Tarptautinę kovos su prekyba žmonėmis dieną, prasidėjusios akcijos „Ekspozicija ant ratų“ tikslas – parodyti visuomenei, kokia „apčiuopiama“, reali yra prekyba žmonėmis. Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti mūsų žmones nelikti abejingiems, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.

Su šia socialine akcija Lietuvos Caritas atstovai jau aplankė per 20 šalies miestų ir kaimų. Į Ukmergę autobusėlis ant ratų atvyko pirmą kartą. Ekspozicijoje galima buvo išvysti nuotraukas, nelaisvėje įkalintų žmonių buities atributus, jų užrašytas emocijas. „Mes siekiame ne tik informuoti visuomenę apie prekybos žmonėmis, prostitucijos mastus, bet ir pademonstruoti realybę, kad kiekvienas pajustų, jog šios problemos arti mūsų“, – apie akcijos esmę pasakojo E. Panova.

Programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, kuri veikia jau 14 metų, darbuotojos diskutavo su apsilankiusiais ukmergiškiais, kvietė išreikšti savo įspūdžius ne tik žodžiu, bet ir raštu. Taip pat buvo dalinami lankstinukai, supažindinantys su projektu, pateikiama informacija, kur galima kreiptis pagalbos, raginantys apsilankyti internetinėje svetainėje www.anti-trafficking.lt .

„Mes teikiame pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos, įvairių prekybos žmonėmis formų – prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo“, – kalbėjo E. Panova. Ji pridūrė, jog važinėjant per Lietuvą buvo atvejų, kai žmonės, apžiūrėję ekspoziciją, išdrįso pasipasakoti apie juos bei jų artimuosius slegiančias bėdas ir paprašė padėti.

Prekyba žmonėmis šiandieninėje visuomenėje dažniausiai yra įvardinama kaip moderni vergovės forma. 2000-aisiais Jungtinės Tautos priėmė Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja.

Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimas.

Pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais.

 

Nijolė Stundžienė

 

Publikuota 2015 m. rugsėjo 17 d. http://www.gzeme.lt

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...